Naujausio visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, pagrindinis požymis, rodantis cholesterolio padidėjimą kraujyje – antsvoris, taip teigė 47 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuojasi riebalų sankaupos ant vokų ir sausgyslių (23 proc.) bei skausmas širdies plote (21 proc. apklaustųjų). Kardiologė apklausos rezultatus vertina griežtai – nereikėtų padidėjusio cholesterolio požymių ieškoti veidrodyje, vienintelis patikimas būdas išsiaiškinti tiesą – lipidograma, keturių cholesterolio rodiklių kraujo tyrimas.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jokių išorinių dislipidemijos požymių, kurie būtų ankstyvi ir paprastai nustatomi, – nėra, – įspėja Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų centro vadovė kardiologė dr. N. Kupstytė-Krištaponė. – Būtina atlikti lipidogramą tiems žmonėms, kurie patenka į rizikos grupę pagal amžių, lydinčias ligas ar šeimos širdies ligų istoriją. Kai dislipidemiją nustatome ištikus insultui, infarktui ar atsiradus krūtinės anginai, jau per vėlu užkirsti kelią aterosklerozei, tuomet galime tik pristabdyti progresavimą.“
Dr. N.Kupstytės-Krištaponės teigimu, pagrindiniu požymiu įvardijamas antsvoris, neabejotinai susijęs su dislipidemija, kūno riebalų disbalansu, ypač kai didžioji dalis susikaupia pilvo srityje. Turintys antsvorio žmonės paprastai juda mažiau, dažnai anksčiau suserga arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu, dažniau patiria aterosklerozės komplikacijas – miokardo infarktą, insultą. Dislipidemija antsvorio turintiems žmonėms iš tiesų nustatoma gana dažnai, todėl apklaustieji yra iš dalies tiesūs, nurodydami šį požymį.
Vis dėlto nereikėtų suklysti, dislipidemija dažnai nustatoma ir neturintiems antsvorio, sveikai besimaitinantiems bei reguliariai sportuojantiems asmenims, mat šiai ligai įtakos turi genai. Riebalų sankaupos, gelsvi lašeliai, matomi odoje aplink akis ar blyškus žiedas akies rainelėje bei sausgyslių ksantoma neabejotinai yra lipidų apykaitos sutrikimą rodantys požymiai, tačiau jie būdingi sergantiesiems paveldimomis lipidų apykaitos ligomis, be to, atsiranda tik vyresniame amžiuje ir liudija ne vien apie padidėjusį cholesterolį, bet ir apie didelę riziką susirgti ŠKL.
Trečiasis įvardintas požymis – skausmas širdies plote – taip pat signalizuoja apie kraujagyslės sienelei jau padarytą žalą ar rimtesnes sveikatos problemas, tačiau tai nėra tiesioginis dislipidemijos simptomas. Taigi, visi trys požymiai rodo sveikatos sutrikimus, kuriuos dažniausiai jau būtina gydyti.
Kardiologė išskiria ir dar vieną Lietuvos pacientams aktualią problemą – nenorą keisti gyvenseną ar vartoti gyvenimą ilginančių vaistų, tokių kaip statinai. Pasak specialistės, kai jau atsiranda dislipidemijos sąlygotos ŠKL požymiai, ar dar blogiau – ištinka infarktas ar insultas, pacientams tenka pasiūlyti dislipidemijos gydymui būtinus vaistus- statinus. Šie vaistai ne tik koreguoja kraujo lipidų koncentraciją, bet ir turi papildomą aterosklerozę stabilizuojantį poveikį.
Žmonės sutrinka sužinoję, kad statinus reikia vartoti nuolat, nes kitaip lipidų ir baltymų junginių sintezę kepenyse lemiantis fermentas nėra slopinamas ir vėl pasireiškia dislipidemija. Pasak kardiologės, prieš nutraukiant gydymą reikia pagalvoti, ar verta rizikuoti gyventi trumpiau, nes dislipidemijos gydymas statinais apsaugo nuo aterosklerozės progresavimo ir tai įrodo patikimi moksliniai tyrimai.
Dr. N.Kupstytė-Krištaponė ragina profilaktiškai atlikti tyrimus, o dėl sveikatos būklės, gydymo ar kylančių dvejonių pasitarti su gydytoju, o ne pasikliauti internetu, propaguoti sveiką gyvenimo būdą – tai patikimiausi kovos su ŠKL būdai.
Tyrimą, kurio rezultatus aptaria kardiologė, 2018 m. gruodį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija UAB „BERENT Research Baltic“.
