Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligas, bei cholesterolio įtaką šių ligų išsivystymui. Ar cholesterolis visuomet yra tik „blogoji“ mūsų organizmo medžiaga, sukelianti sveikatos sutrikimus? Apie tai pasakoja klinikos „Biofirst“ gydytoja kardiologė medicinos mokslų daktarė Edita Jankauskienė.
– Papasakokite, kas yra cholesterolis?
– Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, kuri yra kiekvienoje organizmo ląstelėje. Apie 75 proc. cholesterolio pagamina pats organizmas. Pagrindinė cholesterolio gamyba vyksta kepenyse. Cholesterolis, kaip ir kiti riebalai, netirpsta vandenyje. Lipoproteinai – molekulės, kurios perneša cholesterolį ir kitus riebaluose tirpius vitaminus į reikalingas mūsų organizmo vietas.
Cholesterolio gamybos ir reguliacijos procesai yra svarbūs ir reikalingi, nors atlikta nemažai tyrimų, tačiau išlieka dar nemažai klausimų, aiškinantis cholesterolio poveikį sveikatai.
– Ar mums cholesterolis reikalingas? Kokios jo funkcijos?
– Cholesterolis atlieka daugelį svarbių funkcijų, kaip pavyzdžiui dalyvauja naujų ląstelių gamyboje bei padeda palaikyti ląstelės sienelę paslankią, kad galėtų judėti, keisti formą. Cholesterolis dalyvauja virškinimo procese, būtinas lytinių ir antinksčių žievės hormonų gamybai, vitamino D apykaitai.
Apie 25 proc. cholesterolio yra smegenyse. Trūkstant riebalų, blogėja smegenų veikla, nuotaika, vystosi demencija. Riebalai, tame tarpe ir cholesterolis, mažina uždegiminius ir autoimuninius procesus. Uždegiminiai procesai veikia metabolizmo pokyčius organizme, dėl ko vystosi širdies ir kraujagyslių ligos.
Cholesterolis yra vienas iš gyvybiškai svarbių medžiagų, reikalingų organizmo funkcionavimui.
– Tačiau cholesterolio perteklius gali pakenkti?
– Cholesterolis nėra tiesioginė medžiaga, kuri „užkemša“ kraujagyslės sienelę, šiame procese dalyvauja ir kiti rizikos veiksniai. Dėl žmogaus gausios mitybos ir sumažėjusio fizinio aktyvumo, sumažėja melatonino ir padidėja kortizolio koncentracija.
Trūkstant riebalų, blogėja smegenų veikla, nuotaika, vystosi demencija.
Tai neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą: dėl suintensyvėjusios lipidų peroksidacijos padidėja laisvųjų radikalų gamyba, pažeidžiama kraujagyslių sienelė, prasideda kraujagyslių sienelės uždegimas, o su juo didėja kraujo spaudimas, kraujo krešėjimas, mažo tankio lipidų, trigliceridų koncentracija, vystosi aterosklerozė.
Būtent oksiduotas (aplinkos laisvųjų radikalų paveiktas) mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis pažeidžia kraujagyslės sienelę – endotelį, tuomet dažniau susergama širdies ir kraujagyslių ligomis.
– Kas yra „blogasis“ cholesterolis?
– Moksliniai tyrimai neįrodė, kad su maistu gaunamas cholesterolis didina MTL, arba „blogojo“ cholesterolio, kiekį kraujyje, taigi - ir riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Nepaisant to, rekomendacijos mažinti su maistu gaunamo cholesterolio kiekį, tai yra valgyti mažiau riebalų turinčio maisto, išliko iki šiol.
Tačiau rizikos veiksniai tokie, kaip netinkama mityba, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, galintys sukelti uždegiminius procesus kraujagyslėse, veikia „blogojo“ cholesterolio gamybą.
„Blogasis“ cholesterolis iš kepenų keliauja į kraujagyslę. Šis procesas vyksta tuo metu, kai pažeista kraujagyslės sienelė, tuomet cholesterolis kaip statybininkas „užlipina“ pažeistą vietą. Jeigu uždegiminis procesas užsitęsia, ilgainiui formuojama aterosklerozinė plokštelė.
– Koks „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolių poveikis organizmui? Kokie cholesterolių kiekiai leistini kraujyje?
– Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, nes didelis jo kiekis nusėda kraujagyslės sienelėje ir formuoja aterosklerozinę plokštelę, kuri vėliau gali tapti širdies infarkto, insulto priežastimi. MTL cholesterolio sumažinimas turėtų būti pirmasis tikslas (< 3,0 mmol/l).
Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, jį paimdamas iš kraujagyslės sienelės ir nunešdamas atgal į kepenis, kur vyksta pastarojo pašalinimas. „Gerojo“ cholesterolio dėka apsaugomos kraujagyslės nuo užsikimšimo. „Gerojo“ cholesterolio koncentracija turėtų būti kuo didesnė (> 1,0 mmol/l vyrams ir > 1,2 mmol/l moterims).
Trigliceridai – dar viena „blogojo“ cholesterolio rūšis, kuri veikia aterosklerozės vystymąsi, ypač esant metaboliniam sindromui. Trigliceridų koncentracija kraujyje turėtų būti mažesnė nei 1,7 mmol/l.
– Ar galima sumažinti cholesterolį natūraliomis priemonėmis, ar būtini vaistai?
– Svarbus dėmesys turėtų būti skiriamas mitybai. Nereikėtų atsisakyti riebalų, nes jie mažina uždegiminius procesus, arterijų užsikimšimo,širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gerina smegenų veiklą. Angliavandenių perteklius (tame tarpe ir cukraus) stimuliuoja apetitą ir riebalų kaupimąsi aplink juosmenį.
Omega-3 nesočiosios riebiosios rūgštys mažina uždegiminius procesus, todėl mažėja „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų koncentracija, didėja „gerojo“ cholesterolio kiekis. Omega-3 rūgščių reikėtų vartoti 1200 mg–2400 mg per dieną.
Vitaminas C – ypač reikalingas, kai cholesterolis padidintas. Vitaminas C dalyvauja kolageno gamyboje, kuris palaiko kraujagyslės sienelę tvirtesnę ir apsaugo nuo aterosklerozės vystymosi.
Antioksidantai – medžiagos, saugančios nuo laisvųjų radikalų žalos ir slopinančios uždegiminį procesą. Tyrimais įrodyta, kad antioksidantai mažina cholesterolio kiekį bei nuosėdas kraujagyslės sienelėje, saugo nuo kraujo krešulių susidarymo kraujagyslėse.
Visuomet reikėtų spręsti individualiai skiriant cholesterolį mažinančius vaistus, statinus, nes vis dažniau literatūroje pasirodo straipsnių apie nepageidaujamų šių vaistų poveikį.
