Gyvendami tam tikroje klimato juostoje esame pripratę prie tai zonai būdingų temperatūrų. Tad dažniausiai jų svyravimai nesutrikdo įprasto mitybos režimo. Tačiau temperatūrai šoktelėjus gerokai aukščiau, o kitu atveju – žemiau, jaučiame, jog organizmas nėra pratęs prie tokių kardinalių pokyčių. Tuomet ne tik ima svaigti galva ar jaučiamės silpni, bet esant dideliems karščiams dingsta netgi apetitas.
Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad labai svarbu „nebadauti“, o tam tikrus produktus rekomenduojama keisti lengvesniais. Jei įprastai pietums valgote vištienos kepsnį, jį pakeiskite šalta sriuba, kaip šaltibarščiai su pora bulvyčių, virtų su lupenomis. Ji atgaivins, bet neleis organizmui nusilpti ir suteiks naudingų medžiagų.
Dingus apetitui racione turėtų atsirasti daugiau šviežių sezoninių uogų, vaisių, vandeningų daržovių ir stipriai sumažėti gyvūninės kilmės produktų.
„Dingus apetitui jūsų racione turėtų atsirasti daugiau šviežių sezoninių uogų, vaisių, vandeningų daržovių ir stipriai sumažėti gyvūninės kilmės produktų, ypatingai dieną. Be to, keičiasi ir valgymų paskirstymas, įprastas mūsų platumose. Jei įprastai pietūs turėtų sudaryti 35–40 proc. kalorijų normos, tai tokiomis karštomis dienomis nuo didelių pietų skrandis gali tiesiog sustoti. Valgymai gali būti šiek tiek dažnesni, bet lengvesni, o pagrindinis valgymas persikelia į vakarienę. Žinoma, vakare nusiaubti šaldytuvo irgi nereikėtų“, – apetito trūkumą karščių metu komentuoja Vaida Kurpienė.
Dienos racionas ir ko vengti
Alinančiame šios ilgai lauktos vasaros karštyje svarbiausia yra kuo daugiau laiko praleisti gryname ore ir mėgautis pavėsiu. Toks metas netinkamas ilgiems pasibuvimams virtuvėje prie verdančio puodo maišant rizotto ar kepant kepsnius. Tokiu metu būtina pagerinti maisto racioną, nepamiršti valgyti reguliariai ir pasirinkti tinkamus produktus, kurie neapsunkintų skrandžio ir būtų lengvai virškinami.
„Lietuvoje labai trumpas vaisių ir uogų sezonas, tad pusryčiams būtų puiku pasimėgauti nemažu kiekiu vyšnių, trešnių, slyvų, obuolių, mėlynių, šilauogių, gervuogių. Šiek tiek mažesnį kiekį palikite priešpiečiams, o pietums puikiai tiks šviežių daržovių salotos su nedideliu kiekiu pieno produktų, pupelėmis, lęšiais ar avinžirniais. Kruopų-daržovių troškiniai, šaltos sriubos su mažesniu kiekiu šviežių, neskustų, virtų ar keptų orkaitėje bulvių“, – apie dienos racioną kalba sveikos mitybos specialistė.
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis pastebi, kad pirkėjai stengiasi atsižvelgti į mitybos specialistų rekomendacijas. Tokia išvada darytina, peržiūrėjus pirkėjų krepšelį: „Pastebime, kad karštomis dienomis pirkėjai dažniau perka daržoves, vandenį ir citrusinius vaisius, kurie ypač gaivina. Nieko nuostabaus, juk karštomis dienomis retas nori valgyti kepsnį ar kitus organizmą apsunkinančius patiekalus. Beje, į mėsos skyrius pirkėjai dažniau užsuka artėjant savaitgaliui, kuomet ruošiamasi išvykoms į gamtą.“
Patarimai gerai savijautai
Karštu oru svarbiausia nesistengti „iškęsti“ karštį ar pateisinti dingusį apetitą, pabandykite klausyti organizmo ir jo poreikių. Mėgaukitės sezoniniais produktais – dėl trumpo derliaus periodo kiek galima daugiau pasilepinkite šviežiomis uogomis, daržovėmis ir viskuo, ką galite rasti Lietuviškame darže karštuoju sezonu.
Į mėsos skyrius pirkėjai dažniau užsuka artėjant savaitgaliui, kuomet ruošiamasi išvykoms į gamtą.
„Visais atvejais būtina gerti daug skysčių, vengti kavos, alkoholio, energetinių ir gaiviųjų gėrimų, nes jie tik sukuria atsigėrimo iliuziją, o iš tiesų skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo.
Geriausia gerti vandenį, jei stipriai prakaituojate – apie 0,5 l nugazuoto natūralaus, sūraus mineralinio vandens, kad grąžintumėte nors kiek mineralų į savo organizmą. Taip pat būtinai valgykite uogų ir vaisių, nes jie kupini kalio, kurio netenkate karštomis dienomis“, – apie geros savijautos priemones pasakoja V.Kurpienė.