Karštis ir amžius
Žmogaus darbingumas priklauso nuo vidinės kūno temperatūros palaikymo.
„Karštoje aplinkoje mūsų organizmo temperatūra pradeda kilti. Kūnas atiduoda šilumą prakaituodamas, daugiau kraujo išstumiama į odos paviršių, tokiu būdu šiluma pasišalina. Tačiau šios funkcijos silpnėja sulig amžiumi. Vyresnio amžiaus asmenims šiluma gali kauptis viduje, todėl organams gresia rimti pažeidimai“, – health.harvard.edu teigia dr. Kalpana Shankar, su Harvardu susijusios Brigham and Women’s ligoninės geriatrinės skubiosios medicinos direktorė.
Pagrindiniai dehidratacijos požymiai: tamsus šlapimas, išdžiūvusi burna, galvos svaigimas.
Kai išsiskiria šiluma, pašalinami ir skysčiai – ne tik prakaituojant, bet ir kvėpuojant, garuojant per odą. Karštoje aplinkoje, kai kūnui nuolat reikia atiduoti šilumą, žmogus gali dehidratuoti. O vyresniame amžiuje ši rizika dar labiau išauga.
„Vyresnio amžiaus asmenų suvartojamų skysčių kiekis yra per mažas, nes sumažėja troškulio ir alkio pojūtis, – sako dr. K.Shankar. – O tam tikrų vaistų, pvz., diuretikų, vartojimas dar labiau skatina skysčių netekimą.“
Su karščiu susiję pavojai sveikatai
Karščio poveikis didina dviejų rimtų susirgimų riziką. Vienas jų –išsekimas dėl karščio, įspėjantis, kad esate dehidratuotas ir jūsų organizmui sudėtinga atvėsti. Dažnas simptomas – lengvas sumišimas. Kiti šiai būklei būdingi požymiai:
- galvos svaigimas,
- gausus prakaitavimas,
- blyškumas,
- raumenų mėšlungis,
- nuovargis,
- galvos skausmas,
- troškulys,
- bendras silpnumas,
- pusiausvyros sutrikimas,
- pykinimas.
„Oda gali tapti šalta ar šerpetojanti, galite jausti, kad kvėpuojate greičiau, nes jūsų širdies ritmas padažnėjo“, – sako dr. K.Shankar.
Kita pavojinga būklė – šilumos smūgis, kuris ištinka, kai organizmas visiškai praranda gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą. „Tokiu atveju žmogaus kūno temperatūra staigiai gali pakilti net iki 40°C ar daugiau, o kūnas nebesugeba išprakaituoti“, – paaiškina dr. K.Shankar.
Kiti įspėjamieji šilumos smūgio požymiai:
- aukšta kūno temperatūra,
- karšta ir sausa oda, kuri neprakaituoja,
- labai greitas širdies plakimas,
- stiprus galvos skausmas,
- alpimas.
Šilumos smūgis yra itin pavojinga būklė, todėl būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kiek išgerti vandens?
Norint sužinoti, kiek mums kasdien reikia išgerti vandens, teoriškai galima apskaičiuoti pagal paprastą formulę: kūno svoris (kg) dauginamas iš 32–35 ml. Žinoma, geriamo vandens kiekis priklauso nuo amžiaus, lyties, ar aktyviai sportuojate, ar tai karšta vasaros diena ir aktyviai judate ir pan. Nelaukite, kol pajusite troškulį, o geriau gurkšnokite vandenį po truputį visą dieną.
Pagrindiniai dehidratacijos požymiai: tamsus šlapimas, išdžiūvusi burna, galvos svaigimas.
Kaip išvengti sveikatos problemų per karščius
- Nuolat gerkite vandenį (nešiokitės gertuvę). Venkite per karščius kofeino turinčių gėrimų ir alkoholio, kurie tik skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Taip pat nepamirškite, kad skysčių galite gauti valgydami daug vandens turinčių maisto produktų: agurkų, arbūzų, salotų, braškių ir kt.
- Geriau eikite į lauką anksti ryte arba jau po 16–17 val., kai saulės kaitra nėra tokia aktyvi (nesvarbu, ar tai būtų pasivaikščiojimas, darbas kieme ar kita veikla lauke). Jei neturite pasirinkimo ir būtinai turite būti lauke per kaitrą, ieškokite bent pavėsio.
- Tinkamai apsirenkite. Eidami į lauką vilkėkite lengvus ir šviesius drabužius, galvą denkite skrybėle ar kepuraite.
- Būtinai naudokite apsauginį kremą nuo saulės; akinius nuo saulės.
- Atvėskite. Ieškokite kondicionuojamos aplinkos, maudykitės vėsioje vonioje ar duše ir apribokite fizinę veiklą.
- Būkite budrūs. „Stebėkite karščio netoleravimo požymius ir neapsigaukite dėl to, kad neprakaituojate, – įspėja gydytoja K.Shankaras. – Jei pajutote bent kelis iš minėtų simptomų, atsigerkite vėsaus gėrimo ir kvieskite pagalbą“.
Parengta pagal: health.harvard.edu
