Karštis gali būti pavojingas gyvybei
Dideli karščiai gali turėti įtakos kiekvieno žmogaus – tiek jauno, tiek vyresnio – sveikatai. Vis tik kūdikiai ir maži vaikai, pagyvenę žmonės ir tam tikros grupės, pvz., asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, turintys antsvorio, sportuojantys, dirbantys ir daug laiko praleidžiantys lauke ar karštoje patalpoje, susiduria su didesne sveikatos sutrikimų rizika.
Šie sutrikimai paprastai susiję su sumažėjusiu ar sutrikusiu organizmo gebėjimu atsivėsinti dėl kraujotakos pokyčių arba su cheminiu (druskų) disbalansu, kurį sukelia per didelis prakaitavimas. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai – nudegimai, šilumos smūgiai, saulės smūgiai, hipoksija (deguonies badas).
Dėl didelio karščio blogiau dirba širdis, plaučiai, smegenys, inkstai bei kiti organai ir gali paūmėti tokios lėtinės ligos kaip migrena, artritas, astma, inkstų ligos, hipertenzija, 2 tipo diabetas, taip pat širdies, kraujagyslių ligos. Karštis gali pabloginti psichinę sveikatą ir padidinti tikimybę patirti širdies smūgį ar užsikrėsti infekcijomis.
Pakilusi temperatūra taip pat yra susijusi su kvėpavimo sutrikimais. Viena iš priežasčių – aukštesnė temperatūra prisideda prie kenksmingų oro teršalų kaupimosi. Ši problema aktualesnė miestuose nei kaimiškose vietovėse, o ypač tose zonose, kuriose yra daug kelių ir pastatų, kurie sugeria ir sulaiko šilumą, trūksta medžių ir žaliųjų plotų. Karščio bangos ir susikaupę teršalai sukelia sukelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Kaip apsisaugoti?
Esant dideliems karščiams rekomenduojama riboti laiką, praleidžiamą saulės atokaitoje, daugiau būti pavėsyje ar vėsioje patalpoje. Vis tik ne visos patalpos gali užtikrinti vėsų orą. Ypač karšta gali būti tuo atveju, jei gyvenate ar dirbate senos statybos name, bute viršutiniame namo aukšte ar pietinėje pusėje, erdvėje su dideliais vitrininiais langais be žaliuzių ar užuolaidų.
Šiais laikais, kai didelė dalis įmonių ar savarankiškai dirbančių žmonių naudoja nuotolinį ar hibridinį darbo modelį ir dirba iš namų, tai tampa opia problema. Kaip tinkamai apsisaugoti? Viena iš išeičių – oro kondicionierius.
Ekonominės klasės, tik šaldymui skirtas oro kondicionierius – variantas, kurį žmonės, atėjus šiltiems orams, renkasi dažniausiai. Jį galima naudoti įvairiose erdvėse: būsto, komercinėse, parodų ar sandėliavimo patalpose.
„Nesvarbu, kaip karšta lauke, oro kondicionieriai itin greitai atvėsina, skatina oro cirkuliaciją ir suteikia optimalų komfortą. Didelė jų dalis turi ne tik ventiliatoriaus ir vėsinimo funkcijas, bet ir oro sausinimo funkciją, kuri kovoja su tvankiu patalpos oru, sumažina drėgmę ir pelėsio, grybelio atsiradimo tikimybę. Dažnai šiuolaikiniai prietaisai turi ir oro filtrus, kurie valo patalpos orą nuo pūkų, dulkių ir gyvūnų plaukelių“, – sako Prekybos centro internete „Varlė“ produkto vadovė Ina Gadeikienė.
Žmonėms, kuriems įsirengti oras-oras sistemos šilumos siurblį ar oro kondicionierių yra per brangu, rekomenduojama apsirūpinti paprasčiausiais vėdinimo prietaisais – ventiliatoriais, kurie užtikrina gaivų vėjelį ir maloniai atvėsina.
Nors vasara tik prasideda ir dideli karščiai išvarginti dar nespėjo, lūkuriuoti ir laukti kaitros nevertėtų – tuo metu norimo įrenginio paprasčiausiai galite neberasti. Anot ekspertės, smarkiai šoktelėjus temperatūrai, žmonės ventiliatorius ir oro kondicionierius imi pirkti masiškai, tad ilgainiui susiformuoja prekių deficitas. Negana to, oro kondicionierių įrengimas reikalauja laiko, tad išaugus poreikiams gali susiformuoti eilės.
