– Kiekvieną pavasarį visada pasigirsta raginimų saugotis erkių. Nuo kada reiktų pradėti tai daryti, kada jos atsibunda?
– Šiais metais, užsitęsus žiemai, jos išlįs vėliau, nors kelerius pastaruosius metus kovo pradžioje jau pasirodydavo pranešimų apie pirmąsias įsisiurbusias erkes. Erkės atsibunda, kai dirvožemis įšyla iki plius 5 laipsnių. Gamtoje viskas susiję, tai yra tas laikas, kai pasirodo ir pirmosios žibutės. Sulaukiame visko kartu – ir žibučių, ir erkių.
Paprastai pirmieji jas pastebi šunų šeimininkai, kai grįžę su augintiniu pamato ant jo ropojančias ar jau įsisiurbusias erkes.
– Kada erkės būna pačios pavojingiausios, pikčiausios?
– Na, nežinau, ar galima sakyti, kad pavasarį erkės pikčiausios. Tiksliau būtų – tiesiog alkanos, ištroškusios kraujo, būtino jų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, o patelėms – dar ir giminei pratęsti. Erkės prabunda daugmaž vienu laiku, ir jų ankstyvą pavasarį būna tikrai daug, nes visoms vienu metu reikia pasimaitinti. Per metus būna du didžiausi erkių aktyvumo pikai: pavasarį, kai jos prabunda, ir rudenėjant, rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, kuomet reikia pasimaitinti naujai išsiritusioms lervoms ir vėlesnių stadijų erkėms. Tiesa, pastarasis laikotarpis išsitęsia per ilgesnį laiką.
– Ar yra kažkokios žmonių grupės, kuriuos erkės puola labiau? Pavyzdžiui, gal kokia kraujo grupė joms labiau patinka?
– Vargu ar erkės taip renkasi – jos juk net galvos neturi. Jos tiesiog reaguoja į šilumą ir anglies dioksidą – tiek tesugeba. Nebent jas labiau patrauktų daugiau sušilęs, suprakaitavęs žmogus. Erkės neišrankios, joms tinka visų šiltakraujų kraujas – ir žmonių, ir gyvūnų.
– Kurie Lietuvos regionai pavojingiausi dėl Laimo ligos ir erkinio encefalito?
– Visoje Lietuvos teritorijoje yra erkių, jokiame regione negalime dėl jų saugiai jaustis.
– Teko girdėti istorijų, kai erkės įsisiurbė žmonėms Vilniaus, Kauno parkuose, daugiabučio kieme šalia Pilaitės prospekto – atrodo, kad dėl erkių saugiau jaustis negali ne tik užkietėję gamtos mylėtojai, bet ir visi miestiečiai?
– Taip, Lietuvoje sunku rasti vietų, kuriose nebūtų erkių. Jų aptinkame ir miestų parkuose, ir daugiabučių kiemuose – ypač jei čia yra žolės, jei ji aukšta ir pakanka drėgmės. Jei žolė vėlai nupjaunama – erkės čia puikiausiai gali gyventi, nes joms reikia tik drėgmės ir maisto, t.y. šiltakraujų gyvūnų kraujo. Erkės tiesiog priartėjo prie daugiabučių namų slenksčių. Kaip jos čia patenka? Labai paprastai – suaugusi erkė gali išbūti įsisiurbusi iki savaitės laiko. Taigi, į miestus jos gali atkeliauti su paukščiais, čia juos iš vietos į vietą perneša katės, šunys. Jei daugiabučio kieme yra žalias plotelis, erkė patelė gali padėti čia kiaušinius, iš kurių išaugs naujos erkės. O juk Vilnius garsėja kaip žaliausias miestas. Taigi, rasti vietų, kur būtų erkių – nėra sudėtinga.
Beje, ir jų aktyvumo sezonas vis ilgėja – būna metų, kai žiemos itin šiltos, trumpos, tad jis baigiasi gruodžio pradžioje, o kovą vėl prasidea.
– Ar erkes gali namo parnešti išvesti pasivaikščioti šunys?
– Taip. Kaip jau minėjau, erkė minta įvairių šiltakraujų krauju ir po žolę bėgiojantys šunys joms puikus grobis.
– Kaip išvengti erkių, ir tuo pačiu – jų platinamų ligų?
– Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Jau po dviejų vakcinos dozių praėjus dviem savaitėms įgyjama apsauga, vėliau skiepijimo schemą būtina pratęsti. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tad reikia imtis kitų apsaugos priemonių. Einant į gamtą rekomenduojama apsirengti šviesiais rūbais – ant jų bus lengviau pamatyti tamsią erkę. Ilgų kelnių galai turėtų būti sukišti į batus ar kojines, rankogaliai prigludę – tai sutrukdys erkėms pasiekti odą. Reikia nepamiršti ir galvos apdangalo. Tas pats taikytina ir vaikų aprangai. Erkių mėgstamiausia teritorija – metras nuo žemės, tad laikas nuo laiko vertėtų apsižiūrėti, ar kojomis, o vaikams – net ir ant galvos –dar neropoja erkė.
Nuo erkių gali padėti ir repelentai, tik derėtų atidžiai perskaityti gamintojo informaciją – kiek laiko priemonė veikia, kokia veiklioji medžiaga. Tinka tos pačios priemonės kaip ir nuo uodų, tik veikliosios medžiagos koncentracija turėtų būti didesnė.
Grįžus iš iškylos gamtoje būtina tuoj pat atidžiai apžiūrėti visą kūną – ar nepamatysime kur erkės. Laikas svarbus ir Laimo ligos profilaktikai. Mat erkiniu encefalitu erkė užkrečia iškart besisiurbdama, šis virusas yra jos seilių liaukose ir iškart patenka į žmogaus organizmą. O štai Laimo ligos virusas yra erkės žarnyne, erkė siurbia kraują tarsi pumpuodama, tad turi praeiti laiko, kol Laimo ligos sukėlėjas patenka į aukos kraują. Laiku pamatę erkę ir ją ištraukę, šios ligos galime išvengti.
Ačiū Jums už pokalbį!
