Žinoma, kad geriausias kuras mūsų organizmui yra būtent cukrus, tiksliau, angliavandeniai. Jų daug. Tai ir paprastieji angliavandeniai: gliukozė, sacharozė (rafinuotas cukrus), fruktozė (vaisių ir daržovių cukrus), laktozė (pieno cukrus), ir sudėtiniai: glikogenas (jo yra raumenyse ir kepenyse), krakmolas (grūdų produktuose, šakniavaisiuose, ankštinėse daržovėse esantis cukrus).
Mūsų skrandyje angliavandeniai paverčiami gliukoze ir patenka į kraują. Čia ją “sugauna” insulinas (kasos gaminamas hormonas) ir siunčia į visas ląsteles, kurioms tai – būtinas energijos šaltinis. Likusią gliukozę kepenys paverčia glikogenu. Tolesnis glikogeno likimas dvejopas: jis arba vėl paverčiamas gliukoze, kuri panaudojama raumenų ir smegenų darbui, arba siunčiamas į riebalų ląsteles (juodai dienai, kuri gal niekada ateis).
Cukrus – energijos vagis
Įvairūs angliavandeniai skirtingai veikia medžiagų apykaitą ir cukraus kiekį kraujyje. Beje, tai priklauso ne nuo kalorijų kiekio (kurių bijome kaip ugnies), o nuo jų “kokybės”. Pavyzdžiui, 100 g cukraus yra apie 400 kcal, o tokiame pat kiekyje riebalų – dvigubai daugiau. Paradoksalu, tačiau vieni riebalai, be angliavandenių, labai nepakenktų. O suvalgiusi tiek cukraus, sveikatai padarytumėte žalos. Tai sukeltų hiperglikemiją – staigų gliukozės kiekio padidėjimą. Tuomet kasa būtų priversta išskirti daugiau insulino. Jis greitai sumažintų padidėjusią cukraus koncentraciją (čia kalbame apie sveikus žmones, ne diabetikus) ir… vėl pajustumėte alkį. Tačiau ne tik dėl to reikėtų vengti tokių staigių gliukozės kiekio kraujyje pokyčių. Insulinas ne veltui vadinamas kaupimo hormonu: jam padedant daugiausia gliukozės patenka į riebalų ląsteles, o jūs vėl ieškote, ko užvalgyti, nes paprasčiausiai trūksta energijos.
Saldūs apgavikai
Tai ką daryti smaližėms – didvyriškai atsisakyti saldumynų (ir dėl to jaustis nelaimingoms…) ar cukrų pakeisti dirbtiniais saldikliais (juose juk nėra kalorijų)? Jeigu galite, saldumynų kiekį apribokite iki minimumo (beje, sunkiausia būna tik pirmąsias dienas, o išvis saldumynų poreikis pranyksta po 21 dienos), jeigu ne – pasistenk jų vartokite bent jau šiek tiek mažiau. O štai mesdama į kavą saldiklio tabletę, gerai pagalvokite. Mūsų išmintingasis organizmas moka kerštauti už bandymus jį apgauti. Kaip tai vyksta? Pajutęs saldų skonį, virškinamasis raktas pasiruošia priimti angliavandenius. O jų… nėra… Tačiau keršto valanda netruks ateiti. Juk nebūsite visą dieną gyva tuo puodeliu kavos. Ką nors suvalgysite, o tada kiekvienas angliavandenis, kuris pateks į skrandį po tokios “apgavystės”, sukels didžiulį gliukozės kiekio padidėjimą. Gliukozės perteklius kraujyje savo ruožtu paskatins hiperglikemiją. Kasa bus priversta išskirti daugiau insulino, taigi jūsų suvalgytas maistas ne pavirs energija, o pamaitins riebalų ląsteles. Bet tai dar ne viskas. Kai tik insulinas sumažins cukraus koncentraciją kraujyje, pajusite alkį ir vėl valgysite. Nenuostabu – juk organizmas energijos beveik negavo!
Tiesa, ne visi mokslininkai taip kategoriškai vertina cukraus pakaitalus. Yra tokių, kurie tikina, kad dirbtiniai saldikliai – tokia pat neutrali medžiaga kaip vanduo. Be to, jei nebūtų saldiklių, sergantieji cukriniu diabetu išvis turėtų pamiršti saldumynų skonį. Visgi jei įmanoma, jų verčiau vengti.
Išeitis yra!
Tyrimai rodo, kad moterys suvalgo daugiau saldumynų nei vyrai. Jie mieliau renkasi mėsiškus patiekalus (t. y. baltymų ir riebalų junginį). Moterys sunkiai atsispiria šokoladui ar pyragaičiams (angliavandenių ir riebalų junginiui).
Kodėl moterys šitaip “pasmerktos”? Kalti moteriškieji lytiniai hormonai. Apetitas saldumynams ypač padidėja tam tikromis menstruacijų ciklo dienomis, nėštumo, menopauzės metu. Be to, moters organizmas apskritai jautresnis gliukozės kiekio pokyčiams kraujyje. Kai kas tuo paaiškina dailiajai lyčiai ypač būdingus nuotaikų svyravimus, didesnį nei vyrų polinkį tukti.
Tačiau išeitis visada yra. Norite gyventi sveikai, bet saldžiai? Cukrų keiskite natūraliais saldikliais, pavyzdžiui, fruktoze. Pastaroji iš vaisių išgaunama medžiaga neapgauna skonio receptorių – suteikia organizmui šiek tiek angliavandenių, bet naudingųjų. Dar vienas geras pasirinkimas smaližėms – natūralus medus. Jis beveik toks pat kaloringas, kaip ir cukrus, užtat yra geras vertingų mikrolementų šaltinis. Tik reikėtų nepamiršti, kad kai kurios vertingos meduje esančios medžiagos yra jautrios aukštai temperatūrai, tad medumi saldinkite jau pagamintus ir šiek tiek pravėsusius patiekalus, gėrimus.
10 priežasčių atsisakyti cukraus
Atsisakyti cukraus ar bent mažiau jo vartoti reikėtų ne tik todėl, kad jame nėra jokių maistingųjų medžiagų, tik kalorijų. Naujausiais moksliniais tyrimais įrodyta – cukraus perteklius išties kenkia sveikatai.
1. Per daug su maistu gaunamo cukraus sutrikdo daugelio mineralinių medžiagų pasisavinimą.
2. Nuolat vartojamas cukrus padidina osteoporozės riziką.
3. Moterims, vartojančioms geriamus kontraceptikus, nuo cukrumi saldintų gardėsių gali pavojingai sutrikti gliukozės ir insulino santykis kraujyje.
4. Nėščiųjų toksikozę neretai sukelia būtent cukraus perteklius maiste!
5. Cukrus sutrikdo su maistu gaunamų baltymų pasisavinimą.
6. Per didelis cukraus kiekis keičia kolageno sudėtį, todėl anksčiau atsiranda raukšlių.
7. Nuolatinis cukraus perteklius pagreitina viso organizmo senėjimo procesus.
8. Nuolat vartojamas cukrus didina odos grybelio riziką.
9. Mažai kas žino, kad cukrumi saldintas maistas gali sukelti bronchinės astmos priepuolius.
10. Ir galiausiai – seniai visiems žinoma blogybė: saldus maistas kenkia dantims, didina ėduonies riziką.
