Ar šie scenarijai jums pažįstami? Ir nors jūsų kūno reakcija į praleistą maistą labai priklauso nuo jūsų amžiaus, sveikatos būklės, mitybos bei aktyvumo lygio, valgymo praleidimas gali turėti pasekmių – tiek gerų, tiek blogų. Žemiau ekspertai aiškina, kas atsitinka jūsų kūnui, praleidus valgymą, rašoma prevention.com.
Netenkate svorio, tačiau yra „kabliukas“
Žinoma, vienas iš akivaizdžių valgymo praleidimo poveikių yra svorio kritimas. „Valgymo praleidimas, daromas tinkamai ir vadinamas badavimu su pertraukomis, gali turėti neįtikėtinos naudos sveikatai, pavyzdžiui, svorio kritimas, – aiškina Brooke Alpert, dietologė bei knygos „The Diet Detox“ autorė. – Tačiau yra teisingas ir neteisingas būdas tai daryti. Jei maistą praleidžiate norėdami sau kažką uždrausti arba save nubausti, tai labai nesveikas pasirinkimas.“
B.Alpert sako, kad žmonės, kurie praleidžia valgymą tik tam, kad vėliau leistų sau viską, arba kurie taip išalksta, kad vėliau persivalgo, nepamatys svorio metimo rezultatų.
2017-ųjų „The Journal of Nutrition“ tyrimas parodė, kad optimalus būdas dienos metu išskaidyti maistą yra sočiai papusryčiauti, vidutiniškai papietauti po maždaug 5–6 valandų ir nevalgyti iki kitos dienos.
Galite persivalgyti
Šiais metais „International Journal of Obesity“ žurnale spausdintas tyrimas parodė, kad stresas padidina alkį, o tai gali privesti prie persivalgymo. Tad jei po valgymo praleidimo skubate į virtuvę ir čiumpate visus saldėsius, kokius tik randate, badavimo su pertraukomis naudos nepajusite. „Badavimas su pertraukomis nėra visiems“, – aiškina B.Alpert.
Jausitės mažiau išsipūtę
Frances Largeman-Roth, registruota dietologė, mitybos ekspertė bei knygos „Eating in Color“ autorė, aiškina, kad vienas teigiamas dalykas praleidžiant valgymą, yra tai, kad galite jaustis mažiau išsipūtę.
„Badavimas su pertraukomis duoda virškinimo sistemai laiko suvirškinti maistą, kuris jau yra jūsų organizme“, – sako moteris. Tyrimai parodė, kad badavimo laikotarpiu žmonių organizme vyko mažiau uždegimo procesų, o tai ilgainiui gali padėti kovoti su ligomis.
„Maisto praleidimas prisideda prie svorio kritimo ir visceralinių pilvo srities riebalų, sukeliančių uždegimą, kiekio mažėjimo, – aiškina Joelis Kahnas, medicinos mokslų daktaras, Wayne Valstybinio universiteto medicinos mokyklos klinikinis medicinos profesorius. – Paprastai maisto praleidimas palaiko sveiką uždegimo rodiklių lygį organizme“, – sako vyras.
Galite pradėti jausti nuovargį
„Taip yra dėl sumažėjusio gliukozės kiekio kraujyje, – aiškina F.Largeman-Roth. – Kai smegenys nepamaitintos, jos siunčia kūnui signalą, kad laikas viską išjungti.“
Būtent todėl, jei ruošiatės praleisti maistą ar užsiimti badavimu su pertraukomis, turite užtikrinti, kad darote tai teisingai – pagal grafiką – o kai valgysite, turite valgyti tokį maistą, kuris suteiks energijos badavimo laikotarpiu.
Galite būti ne pačios geriausios nuotaikos
Kai nuosekliai praleidžiate maistą, sumažėja cukraus kiekis kraujyje, o tai gali labai stipriai paveikti jūsų nuotaiką. Jei kada nors esate patyrę pyktį būdami alkani, tai tikrai žinote tą jausmą. „Gliukozė yra mūsų smegenų kuras numeris vienas, todėl, kai jos nėra, mūsų nuotaika gali labai stipriai pablogėti“, – sako F.Largeman-Roth.
Būtent todėl, jei planuojate praleisti maistą ir žinote, kad dėl to galite būti pikti, nečiupkite pirmo po ranka pasitaikiusio užkandžio, nebent tas užkandis yra sveikas. Būtent tokiais atvejais žmonės yra linkę persivalgyti cukraus, kadangi kūnas jaučia didelį jo poreikį.
Smegenų veikla gali įgauti pagreitį
Virdžinijos universiteto mokslininkai atrado, kad badavimas su pertraukomis gali pagerinti atmintį. Taip atsitinka dėl padidėjusio neurogenezės, vykstančios smegenyse dėl badavimo, lygio. Neurogenezė – tai naujų smegenų ląstelių ir nervinio audinio vystymąsis. Markas Mattsonas, mokslų daktaras, Džono Hopkinso universiteto neurologas ir badavimo su pertraukomis tyrimų lyderis, atrado, kad dėl to, jog maisto praleidimas sumažina smegenyse vykstančius uždegimus, pagerėja suvokimas.
Galite pailginti gyvenimą
Šiais metais „Cell Metabolism“ spausdinto tyrimo autoriai atrado, kad pelių patinai, kuriems buvo didinamas badavimo laikotarpis, buvo sveikesni ir gyveno ilgiau, nei pelių patinai, valgę dažniau. Tyrimas taip pat parodė, kad pelės, valgiusios mažiau, rečiau sirgo su amžiumi susijusiomis ligomis, tokiomis kaip problemos su kepenimis ar metabolinis sutrikimas.
Įdomu tai, kad kai pelėms buvo leista valgyti, joms neduodavo kažkokio konkretaus sveiko maisto, o tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad badavimo su pertraukomis nauda yra tikra.
„Didinamas kasdienio badavimo laikotarpis nemažinant suvartojamų kalorijų kiekio ir nepriklausomai nuo mitybos tipo, pagerino pelių patinų sveikatą ir gyvenimo trukmę, – spaudos konferencijoje aiškino Rafaelis de Cabo, mokslų daktaras, vyriausiasis tyrimo autorius. – Galbūt prailgintas kasdienis badavimas suaktyvina organizmo atsistatymo ir palaikymo mechanizmus, kurių nebūtų nuolat valgant.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Dieta „Laiptai“: per 5 dienas galite numesti kelis kilogramus
Ilgainiui svorio mažėjimo nepalaikysite
Didžiausia maisto praleidimo nauda, kurią žmonės taip giria, tai svorio kritimo palaikymas. Tačiau 2017-ųjų tyrimas, spausdintas žurnale „Journal of the Amercian Medical Association“ (JAMA), parodė, kad sveika mityba bei badavimas su pertraukomis ilgainiui duoda panašius rezultatus.
Tai buvo vienas iš badavimo su pertraukomis tyrimų, atliktų su žmonėmis, ir jis parodė, kad tiek po sveikos dietos laikymosi, tiek po svorio kritimo palaikymo, grupė, badavusi pagal principą 5:2, neišlaikė didesnio nukritusio svorio kiekio (procentais) už grupę, besilaikančią įprastos dietos. Tačiau tai ir nepaneigia maisto praleidimo naudos – tyrimas taip pat parodė, kad besilaikantys 5:2 principo buvo „metaboliškai sveikesni“.
