Tai dažna gimdymo komplikacija
„Šlapimo nelaikymo problema svarbi ne tik medicinine prasme, bet ir socialiniu, psichologiniu bei ekonominiu aspektu, nes ji labai paveikia gyvenimo kokybę: sumažina fizinį aktyvumą, sutrikdo darbingumą, kelia neigiamas emocijas, keičia mąstymą, trikdo lytinius santykius, o kraštutiniu atveju izoliuoja žmogų nuo visuomenės.
Išskiriami trys šlapimo nelaikymo laipsniai. Pirmasis – pati pradžia, kai šlapimo išteka nedaug, keli lašai, vidurinis – kai jau reikia nešioti įklotus, trečiasis – kai neretai prireikia ir sauskelnių. Taigi viskas prasideda nuo kelių lašų, kurie išteka čiaudint, kosint, sportuojant, keliant daiktus, šokinėjant ant batuto ir pan. Po truputį to šlapimo gali daugėti tiek, kad persigeria drabužiai. Jeigu moteris nesigydo, ilgainiui tie keli lašai pavirsta į balutę – sušlampa rūbai, ir moteriai labai gėda prieš aplinkinius“, – teigė Santaros klinikų urologė doc. Aušra Černiauskienė.
Pasak oficialios statistikos, šlapimo nelaiko apie 30–40 proc. moterų ir 10–15 proc. vyrų (dažniausiai po prostatos operacijų). Tačiau svarbu tai, kad tai nėra tik vyresnio amžiaus žmonių problema, kaip dažnai įsivaizduojama.
Iš tiesų nemažai senyvo amžiaus žmonių patiria šlapimo nelaikymą. Tai lemia organizmo pokyčiai – keičiasi hormonai, retėja raumenų skaidulos, mažėja raumenų elastingumas, taip pat vyresniame amžiuje žmonės vartoja vaistus, kurie varo šlapimą, taip pat prisideda širdies ir kraujagyslių ligos, patirti insultai ir pan.
Tarp 70 metų moterų šlapimo nelaiko 10 proc., o nuo 80 metų – 25 proc. Visgi ir apie 10 proc. jaunų moterų iki 25 metų amžiaus taip pat nelaiko šlapimo. Tai susiję su gimdymais, tarpvietės plyšimais jų metu bei ginekologinėmis operacijomis.
„Jeigu po gimdymo atsirado šlapimo nelaikymas, moteris turėtų nelaukti, kol situacija pablogės, o kreiptis iš karto. Iš pradžių niekas negalvoja apie operaciją – skiriame tarpvietę stiprinančius Kėgelio pratimus. Jų išmokti galima Santaros klinikų reabilitacijos centre: per 10 užsiėmimų moterys išmoksta šių pratimų ir tuomet gali juos tęsti namuose. Kartais jie labai gerai padeda ir nereikia jokių operacijų. Kuo ilgiau moteris delsia, tuo sudėtingesnis gydymas“, – ragino pašnekovė.
Atsargiai su fiziniu krūviu
Pasak urologės, nėštumas ir gimdymas – didelis krūvis moters organizmui, todėl geriausia jam ruoštis iš anksto – pradėti treniruoti tarpvietę dar prieš nėštumą. Jeigu ji silpna, gimdymo metu gali plyšti, juolab kad pastaruoju metu pastebima tendencija, kad gimsta didesni kūdikiai, o tai reiškia, kad jiems sunkiau įveikti gimdymo takus.
Taip pat šlapimo nelaikymas dažnai pasireiškia po ginekologinių operacijų – po gimdos pašalinimo arba makšties plastinės operacijos, kadangi keičiasi šlapimo pūslės anatomija. Statistiškai po gimdos pašalinimo apie 25 proc. moterų nelaiko šlapimo.
Nors sportas yra naudingas organizmui ir moterys raginamos sportuoti, tačiau reikia žinoti, kad neadekvačiai dideli fiziniai krūviai, veikdami tarpvietę, ją ne stiprina, bet silpnina. Čia jau kalbama apie profesionalų sportą. Ypač tarpvietei kenkia šuoliukai, krepšinis, svorių kilnojimas ir pan.
Šlapimo nelaikymo rūšys
Pasak gydytojos, yra kelios šlapimo nelaikymo rūšys. Pirmoji – šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, kai šlapimas išteka atliekant kokį nors fizinį judesį. Kita šlapimo nelaikymo rūšis atsiranda dėl hiperaktyvios šlapimo pūslės. Moterį „varo“ labai dažnai šlapintis ir ji net gali nespėti nubėgti iki tualeto. Taip pat gali būti mišrus šlapimo nelaikymas.
Gydymas skiriamas priklausomai nuo šlapimo nelaikymo rūšies. Pirmu atveju gydyti pradedama nuo pratimų, o jeigu reikia, papildomai skiriama vaistų. Jei per tris mėnesius situacija nepagerėja, tik tuomet galvojama apie operacinį gydymą.
Kiti vaistai skiriami esant dažnam, skubiam šlapinimuisi. Vienas iš hiperaktyvios šlapimo pūslės simptomų, kai dieną šlapinamasi daugiau nei 6 kartus, o naktį – daugiau nei 2 kartus. Šlapimo nelaikymo šiuo atveju gali ir nebūti, bet į gydytoją kreiptis jau būtina. Beje, ši problema gali atsirasti bet kuriame amžiuje.
Vienas iš hiperaktyvios šlapimo pūslės simptomų, kai dieną šlapinamasi daugiau nei 6 kartus, o naktį – daugiau nei 2 kartus.
„Šlapimo pūslė, kaip ir kiekvienas organas, turi savo inervaciją – iš galvos smegenų per stuburo smegenis į šlapimo pūslę ateina nervai. Kai šie ryšiai sutrinka, šlapimo pūslė pradeda nenormaliai susitraukinėti ir atsiranda noras šlapintis. Dažniausiai dėl to kenčia jautresni žmonės, sergantys neurologinėmis ligomis, išsėtine skleroze, Parkinsono liga, cukriniu diabetu ir kt.“, – aiškino A.Černiauskienė.
Jeigu vaistai nuo dažno šlapinimosi nepadeda, jau keletą metų Santaros klinikų Urologijos centre taikomas gana naujas gydymo būdas – į šlapimo pūslę suleidžiama botulino toksino. Jeigu visi šie konservatyvūs gydymo būdai nepadeda, liga progresuoja, reikia jau kelių įklotų per parą, pavyzdžiui, šlapimas išteka net moteriai atsistojant iš sėdimos padėties, reikia galvoti apie operaciją.
Brangios lazerinės procedūros nepadeda
Paklausta, kaip vertina šiuo metu išpopuliarėjusias lazerių procedūras šlapimo nelaikymui gydyti, gydytoja atsako labai griežtai:
„Šis gydymas yra neefektyvus. Mes, urologai, šio gydymo netaikome, nes laikomės Europos urologų rekomendacijų, pagal kurias jis net neįtrauktas į gydymo metodikas. Taip pat prancūzų mokslinėje literatūroje, kurią skaitau, lazerio procedūros nerekomenduojamos, nes jų efektas trumpalaikis – vos keli mėnesiai, o ginekologai siūlo atlikti tris tokias procedūras, kurių vienos kaina – apie 300 eurų. Po šių procedūrų moterys, labai nepatenkintos, galiausiai ateina pas mus. Teko ne vieną jų operuoti. Taigi šio gydymo rezultatų nėra, ir aš jo nerekomenduoju savo pacientėms.“
Šiuo metu operacijos daromos be didelių pjūvių, minimaliai invazinės. Per mažą makšties pjūvį implantuojami pošlapliniai raiščiai. Tai juostos iš specialaus tinklelio, kurios sustiprina susilpnėjusią tarpvietę ir pagerina šlapimo sulaikymą. Šios operacijos atliekamos nemokamai, tik reikia šiek tiek palaukti eilėje. Operacijų efektyvumas – apie 90 proc., t. y. daugumai moterų problema išnyksta visiškai. Liga gali atsinaujinti, jeigu moteris priauga daug svorio, rūko, dažnai serga bronchitais ir daug kosėja.
Lazerio procedūros nerekomenduojamos, nes jų efektas trumpalaikis – vos keli mėnesiai.
Operacijos atliekamos tiek su daline, tiek su pilna nejautra. Po operacijos tą pačią ar kitą dieną galima vykti namo. Kadangi pjūvis labai mažas, didelio skausmo po operacijos nėra. Taigi gydytoja ragina šios operacijos nebijoti.
Vyrų bėdos
Kaip išsiaiškinome, moterims šlapimo nelaikymo bėdas dažnai sukelia gimdymas, o štai vyrams – prostatos ligos.
„Kai pašalinama prostata, šlapimo pūslė sujungiama su šlaple, dėl to pablogėja šlapimo sulaikymas. Pradinis gydymas – kaip ir moterų: pratimai ir vaistai. Jeigu situacija negerėja, esant pirmo ir antro laipsnio šlapimo nelaikymui implantuojame pošlaplinius raiščius, trečio laipsnio šlapimo nelaikymo atveju raiščiai jau nepadeda, reikia implantuoti dirbtinį sfinkterį.
Tai gana sudėtinga operacija, tačiau nuo pernai metų sfinkteriai jau kompensuojami. Deja, vyrams patiems vis dar reikia įsigyti pošlaplinius raiščius, o jie brangūs – nuo 1,5 iki 2–3 tūkst. eurų“, – pasakojo urologė.
Iš esmės Lietuvoje tiek moterims, tiek vyrams prieinami visi šlapimo nelaikymo gydymo būdai, kurie yra Europoje. Kai kuriuos būdus mūsų medikai taip gerai įvaldę, kad moko kitų šalių specialistus.
Pati A.Černiauskienė neseniai šiuo tikslu vyko į Latviją. „Kaimynus mokėme vieno gydymo būdo, kurio jie dar nebuvo gerai įvaldę. Tiesiog broliškai padėjome įsisavinti naują gydymo būdą“, – sakė pašnekovė.
