Kas sieja japonus, islandus ir italus: jų ilgaamžiškumo paslaptis slypi mityboje

Žuvis – nuo seniausių laikų naudojamas maisto produktas, nuo seno vyravęs ir lietuvių virtuvėje. Senovės baltų gyvenviečių kasinėjimai (prof. Rymantienės, T.Girininko, kitų) parodė, jog žuvis buvo vienas pagrindinių maisto šaltinių ilgais metais naujajame akmens, bronzos ir ankstyvąjame geležies amžiuje ir tik vėliau, suklestėjus gyvulininkystei, mėsa įsiveržė į pirmąją vietą, kur ir laikosi iki šiol.
UAB „Kintai“ plačiakakčio kepsneliai
UAB „Kintai“ plačiakakčio kepsneliai / Partnerio nuotr.

Mėsos išties vis dar suvartojama kelis kartus daugiau negu žuvies. Pasak Pasaulio Sveikatos organizacijos, vidutiniškai žmogus per metus suvartoja 15,6 kg žuvies ir 50 kg mėsos, tačiau tokia raida yra būdinga toli gražu ne visiems kraštams ir regionams – nemažoje dalyje valstybių žuvies, jos produktų ir jūros gėrybių vis dar suvartojama daugiau, nei mėsos. Sutapimas ar ne – šių kraštų žmonės gyvena ilgiau, mažiau serga įvairiomis ligomis, išsiskiria aukštesniu laimės ir gyvenimo kokybės koeficientu bei pirmauja kitose srityse. Gal verta ir mums grįžti prie šaknų – pakeisti savo mitybos įpročius ir racioną? Vartoti daugiau žuvies, jūros produktų ir mažinti mėsos, ypač kiaulienos? Pabandykime sudėlioti argumentus, kodėl tai verta padaryti.

Ilgesnis gyvenimas. Vieną iš argumentų jau minėjome – kraštuose, kur žmonės valgo daug žuvies ir jos produktų, kitų jūros gėrybių, žmonės gyvena ilgiau. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų organizacijos paskelbtais 2016 m. duomenimis, ilgiausiai gyvenanti pasaulio tauta – japonai (vidutinis amžius – 83,6 m.), kurie kasmet suvartoja net 71,9 kg žuvies ir jūros gėrybių. Ketvirtoje vietoje pagal ilgaamžiškumą esantys islandai (82,3 m.) žuvies ir jūros gėrybių suvalgo net 90 kg, antroje vietoje esantys italai (83,3 m.) – 30,9 kg. Ir šį sąrašą galima tęsti ilgai. Palyginimui – Lietuvoje vidutinis gyventojų amžius siekia vos 73,02 m., pasaulyje esame vos 106 vietoje, įsiterpę šalia tokių šalių kaip Grenada ir Samoa salos.

Partnerio nuotr./Silkė
Partnerio nuotr./Silkė

Mažesnė tikimybė mirti nuo insulto ir infarkto. Žuvies, ypač riebios, sudėtyje esančios Omega-3 rūgštys skystina kraują ir palaiko reikiamą jo krešumo lygį, mažina kraujagyslių užsikimšimo – trombozės tikimybę. Harvardo mokslininkai 2006 metais paskelbė keliolika metų vykdyto tyrimo rezultatus ir priėjo išvados, kad valgydami žuvį bent du kartus per savaitę tikimybę gauti širdies smūgį sumažiname visu trečdaliu, o patirti insultą – apie 22 procentais. Jeigu valgytume žuvį penkis kartus – tikimybė sulaukti insulto sumažėtų net 54 procentais. Verta priminti, kad iš visų ligų būtent šios Lietuvoje daugiausia žmonių nuvaro į kapus.

Mažesnė tikimybė susirgti Alzhaimerio liga, patirti senatvinę demenciją, atminties sutrikimus, susirgti depresija.

Žuvyje esančių Omega-3 rūgščių viena iš sudėtinių dalių yra DHA rūgštis, kurios trūkumas gali lemti didesnę tikimybę susirgti tokiomis ligomis, kaip Alzheimeris, senatvinė demencija, depresija, patirti atminties sutrikimus. Reguliariai bent 2–3 kartus per savaitę valgydami žuvį apsirūpiname reikiamu šios rūgšties kiekiu ir nereikia vartoti jokių maisto papildų. Pasak populiarios laidos „Klauskime daktaro“ vedėjo Alvydo Unikausko, daugiausia DHA yra žuvų ikruose. 100 g šio produkto yra net 3400 mg šių rūgščių. Antroje vietoje – atlantinė skumbrė (1400 mg), trečioje – lašiša (1115 mg), ketvirtoje – silkė (1105 mg.). Galbūt manote, kad silkė standartiškai plaukioja riebaluose, bet šiuo metu Lietuvoje yra ir silkės be aliejaus. Yra šios rūgšties ir kituose produktuose, pavyzdžiui, jūros dumbliuose, tačiau nepalyginamai mažiau.

Partnerio nuotr./Keptas karpis su daržovėmis
Partnerio nuotr./Keptas karpis su daržovėmis

Rečiau sirgsime peršalimo ligomis, būsime mažiau emociškai jautrūs, rečiau svyruos nuotaikos. Dažnos peršalimo ligos, svyruojanti nuotaika ir emocinis jautrumas signalizuoja ne ką kitą, o tai – kad mums trūksta būtent Omega-3 rūgščių. Tad jeigu jaučiate simptomus, pasak gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, to priežastis gali slypėti netinkamoje mūsų mityboje. Tad verta išbandyti į savo racioną įtraukti daugiau žuvies. Galų gale, ir šeimos gydytojai susirgus dažnai pasiūlo vartoti žuvies taukus ne dėl kažkokios kitos priežasties, o būtent dėl galimo Omega-3 rūgščių trūkumo.

Keisdami mėsą žuvimi kovojame su antsvoriu ar nutukimu. Viršsvoris ir nutukimas – didelė sveikatos problema ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Mūsų šalyje viršsvoris ar nutukimas yra diagnozuojamas apie 23 procentams gyventojų, t.y. turi viršsvorio ar yra nutukęs kas ketvirtas Lietuvos gyventojas.

Mažindami mėsos, ypač kiaulienos, vartojimą ir pakeisdami jį žuvimi iš karto nušauname du zuikius – sumažiname blogojo cholesterolio kiekį bei mažiname kalorijų skaičių, valgydami tiek pat. Žuvis, lyginant su mėsa ir ypač jos produktais, yra mažiau kaloringa, pavyzdžiui, 100 gramų lašinių yra 770 kcal, rūkytos dešros – 430 kcal, pieniškose dešrelėse – 300 kcal, kiaulienos sprandinėje – 230–240 kcal. Tuo tarpu mūsų mėgstamų žuvų kaloringumas kur kas mažesnis – 100 gramų karpio turi tik 123 kcal, upėtakio – 111 kcal, lydekos – 80 kcal.

Tiesa, ne vien kaloringumas lemia nutukimą. Žuvies ir jūros produktuose esančius baltymus mūsų organizmas kur kas geriau įsisavina. Tuo nesunku įsitikinti patiems – palyginkite savo būseną, suvalgę riebų mėsos kepsnį ir patiekalą iš žuvies. Antai bene daugiausiai žuvies ir jūros produktų suvartojančioje Japonijoje (71,9 kg per metus) nutukimu ar viršsvoriu skundžiasi vos 3,5 procentų gyventojų. Žinoma, viskas priklauso ir nuo to, kaip žuvį valgysime. Jeigu ją kepsime aliejuje kartu su bulvėmis ir gausiai viską dar pagardinsime grietine ar sviestu, tikriausiai didelio efekto nepajusime. Geriausia valgytį žuvį, virtą garuose ar troškintą, derinti ją su įvairiomis daržovėmis, garnyrui naudoti nedaug kalorijų turinčius priedus.

Partnerio nuotr./UAB „Birvėtos tvenkiniai“ karpis paruoštas kepti
Partnerio nuotr./UAB „Birvėtos tvenkiniai“ karpis paruoštas kepti

Pasipildome retų vitaminų ir kitų mikroelementų atsargas – stipriname imunitetą

Žuvyje yra įvairiausių vitaminų, reikalingų mūsų organizmui, tokių kaip A, D, B1, B12, B16. Be vitaminų kartu su žuvimi gauname tris kartus didesnę, lyginant su mėsa, „porciją“ kalio, fosforo ir magnio. Tai pat ir mikroelementų – jodo, cinko ir seleno. Kiekviena šių medžiagų yra reikalinga mūsų organizmui ir yra atsakinga už atskirų organus ir kūno dalių sveikatą. Pavyzdžiui, fosforas stiprina nervus, mažina neigiamą streso poveikį. Selenas padeda mūsų odai, plaukams, taip turi antioksidacinį poveikį – kovoja su laisvaisiais radikalais – kenksmingomis dalelėmis. Kalis būtinas raumenų ir nervų ląstelėms. Jodas reikalingas mūsų skydliaukės veiklai – sumažėjus jo kiekiui organizmui jos veikla sutrinka. Nuo cinko priklauso mūsų vystymasis – jis atsakingas už ląstelių dauginimasi, gliukozės apykaitą, daro įtaką protinei veiklai. Magnio trūkumą signalizuoja dažnai pasikartojantis mėšlungis, sutrikęs miegas, greitas nuovargis.

Žinoma, visus šiuos elementus galime gauti vartodami įvairius maisto papildus, tačiau valgydami žuvį visa tai gauname natūraliu būdu.

Valgydami augintą žuvį prisidedame prie planetos tvarumo ir tvaresnio išteklių vartojimo.

Laukinės žuvies ištekliai, išmaniai juos vartojant, turi savybę atsikurti patys, todėl tai yra tvarus maisto produktas. Vis dėl to, gyventojų skaičiui didėjant jūros ir vandenynai, nekalbant apie vidaus vandenis, nėra pajėgūs patenkinti vis augančio žuvies poreikio, todėl žuvis vis dažniau auginama tiek specialiuose aptvaruose – varžose jūroje, tiek tvenkiniuose bei uždarose sistemose.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos akvakultūros centro vadovo Alvydo Žibo teigimu, žuvies auginimas išsiskiria dideliu efektyvumu. Pavyzdžiui, norint užauginti vieną kilogramą žuvies tvenkiniuose, pavyzdžiui, karpių, sunaudojama 2–4 kg pašarų; auginant uždarose sistemose pašarų sunaudojimas yra keleriopai efektyvesnis ir siekia 1,3–1,1 kg pašarų kilogramui užaugintos žuvies masės. Uždarose sistemose auginamų krevečių (jos jau auginamos ir Lietuvoje) išeiga dar geresnė – 1 kilogramui užaugintų krevečių tenka tik 0,9 kg pašaro. Likusią dalį jos pasiima iš vandens, praturtinto gerosiomis bakterijomis.

Palyginimui, norint išauginti 1 kg kiaulienos reikia 6–8 kg, jautienos – 8–12 kg pašarų. Todėl rinkdamiesi augintą žuvį prisidedame prie taupesnio žemės išteklių naudojimo.

Partnerio nuotr./Žuvis
Partnerio nuotr./Žuvis

Priežasčių, kodėl verta valgyti žuvį, be jokios abejonės yra ir daugiau. Daugelis žuvies patiekalus įvertina dėl gero jų skonio, dietinių savybių ir naudos sveikatai. Jeigu mėsos rūšių kiekis – ribotas, juolab jeigu nevartojate sunkiau prieinamos žvėrienos, tai žuvies pasirinkimo įvairovė, ypač šiais laikais, yra tiesiog stulbinanti. Vien mūsų augintojai augina keliolika rūšių žuvų. Šalia visiems jau pažįstamų karpių, lynų, karosų ar lydekų, tvenkiniuose auginami placiakakčiai, baltieji amūrai, vaivorykštiniai ir net eršketai. Dar daugiau gali pasiūlyti uždarose sistemose auginantys žuvį Lietuvos žuvų augintojai, besiorientuojantys į brangią, bet labai gurmanišką produkciją. Šiandien čia auginamos ir ant mūsų stalo keliauja tokios žuvys, kaip afrikiniai ir europiniai alpiniai šalviai, amerikinės palijos, sterlės, tilapijos ir net unguriai. Išauginama net tik pati žuvis, tačiau ir jos produktai, pavyzdžiui, juodieji ikrai, gaunami iš eršketinių žuvų. O kur dar jūrinių žuvų ir iš jos gaminamų produktų gausybė – rūkyta, vytinta žuvis ar gurmaniški surimi gaminiai.

Tad nesvarbu, dėl kokios priežasties renkatės žuvį – dėl puikaus jos skonio ar teigiamos įtakos sveikatai, iš tiesų laimite bet kuriuo atveju, nes gaunate ir vieną, ir kitą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis