Ne veltui sakoma, jog informacija yra galingas priešnuodis kenksmingam savivaliavimui besigydant. Turėdamas kuo daugiau informacijos apie tai, kas laukia pirmojo vizito metu, pacientas tampa ramesnis, labiau atsipalaiduoja ir geriau susikoncentruoja į savo skausmo pojūtį, geba geriau įvardinti skausmo epicentrą bei plitimo kryptis.
Jau pirmojo vizito pas skausmo gydytoją metu siekiama kuo tiksliau nustatyti skausmo priežastį bei parinkti patį tinkamiausią gydymo metodą. Kam turi būti pasiruošęs pacientas, atvykdamas pas skausmo specialistą pasakoja Clinic AGATAS skausmo gydytoja, anesteziologė Asta Zavackienė.
Kas vyksta vizito pas skausmo gydytoją metu?
Skausmo gydytojas ištiria paciento nugarą bei įvertina jo galimybes sėdėti, stovėti, eiti bei pakelti kojas. Taip pat gydytojas gali paprašyti įvertinti juntamą skausmą pagal skalę nuo 0 iki 10 balų bei aptarti, kaip jausdamas skausmą pacientas geba užsiimti kasdienine veikla, dirbti.
Konsultacijos metu specialistas vadovaujasi magnetinio rezonanso tyrimo rezultatais bei papildomais paciento būklės įvertinimais. Toks kompleksinis vertinimas padeda nustatyti skausmo šaltinį, kiek ir kaip pacientas gali judėti, iki to momento, kai dėl skausmo reikia nutraukti veiksmą ar atsiranda raumenų spazmai. Taip pat pirminės konsultacijos metu gydytojas gali įvertinti, ar nėra rimtesnių nugaros skausmo priežasčių.
Jei kyla įtarimas, jog tam tikra būklė lemia nugaros skausmą, gydytojas gali skirti papildomus testus:
Rentgenografinis tyrimas. Rentgeno nuotraukos parodo kaulų išsidėstymą ir ar yra artrito požymių, kaulų lūžių. Deja, vien šios nuotraukos neparodys problemų, susijusių su stuburo smegenimis, raumenimis, nervais ar diskais.
Magnetinis rezonansas arba kompiuterinė tomografija. Šios nuotraukos parodo diskų išvaržas arba kaulų, raumenų, audinių, sausgyslių, nervų, raiščių, kraujagyslių problemas. Iš tiesų, siekiant kuo greičiau priimti sprendimą dėl tinkamiausio gydymo, rekomenduojama pacientams jau pirmosios konsultacijos metu turėti šio tyrimo išvadas.
Kraujo tyrimai. Jie padeda nustatyti ar yra infekcija ar kitas susirgimas, kuris gali sukelti skausmą.
Kaulų skenografija. Retais atvejais gydytojas gali skirti kaulų skenografijos tyrimą, siekdamas nustatyti ar nėra kaulų navikų ar stuburo suspaudimo lūžių dėl osteoporozės.
Nervų tyrimai. Elektromiografijos tyrimas – tai diagnostinė procedūra, kurios tikslas – įvertinti nervų, raumenų ir juos kontroliuojančių nervinių ląstelių (motorinių neuronų) būklę. Šis testas gali patvirtinti nervo suspaudimą, atsiradusį dėl disko išvaržos ar stuburo kanalo susiaurėjimo (stuburo stenozė).
Deja, neretai pacientai itin ilgai laukia, kol priima sprendimą apsilankyti pas skausmo gydytoją. Toks delsimas yra natūralus žmogui, bet ydingas sveikatai. Nežinodami, kas laukia apsilankymo pas skausmo gydytoją metu, nerimaujame, atidėliojame, manome, kad skausmas praeis savaime ir jau tik kai skausmas tampa nebepakeliamas, ieškome pagalbos. Tačiau dera atminti, kad kuo ilgiau delsiama kreiptis į specialistą, tuo sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis gali tapti pats gydymas.
Ar reikia ruoštis apsilankymui pas skausmo gydytoją?
Tam, kad apsilankymas pas skausmo gydytoją pacientui keltų kuo mažiau streso, rekomenduojame pasiruošti ir nusiteikti vizitui iš anksto. Kaip reikėtų tinkamai pasiruošti? Pirmiausia, dera susidaryti tam tikrą sąrašą, kuriame būtų pagrindinė su sveikata susijusi informacija. Taip pat pacientas turi įsivertinti emocinius ir stresą keliančius dirgiklius jo gyvenime. Labai gerai būtų, jei pacientas gebėtų įvardinti, kokie yra skausmo simptomai bei kada jie prasidėjo. Žinoma, itin svarbus yra ir vartojamų vaistų, vitaminų, papildų ir jų dozių sąrašas. Dažnas net nesusimąstome kiek visokių vaistų vartojame ir tai darydami savavališkai kenkiame sveikatai.
Ne ką svarbesnis yra ir sąrašas klausimų, kuriuos pacientas nori užduoti gydytojui, tačiau vizito metu neretai pamiršta. Daugelis, patiriančių nugaros skausmą, skausmo gydytojui užduoda labai panašius klausimus, pavyzdžiui, kokia galima patiriamo skausmo priežastis, kokie galimi gydymo metodai, koks galimas šalutinis poveikis, kiek laiko truks gydymas ir t.t.
Vis dėlto, gydytojas pirmiausia turi nuodugniai įvertinti pacientą, kad galėtų pradėti svarstyti visus įmanomus ir individualiu klinikiniu atveju tinkamiausius gydymo metodus. Todėl gydytojas savo ruožtu taip pat užduoda ne vieną klausimą. Komunikacija skausmo gydyme yra vienas iš kertinių dalykų. Jos dėka atsiranda pasitikėjimu grįstas ryšys.
Lėtinis skausmo gydymas – ilgas procesas
Lėtinio skausmo gydymas – paprastai yra ilgas procesas. Dera suvokti, kad lėtinis skausmas neatsirado per naktį, todėl jo priežasčių išaiškinimui bei panaikinimui vieno vizito tikrai nepakaks. Taip pat svarbu nepamiršti, kad skausmo gydymas – gydytojo, paciento ir, neretai, jo artimųjų komandinis darbas. Pacientas turi laikytis gydytojo pateikiamų rekomendacijų bei skirto gydymo režimo, o atsiradus naujiems klausimams nedelsiant kreiptis į savo skausmo gydytoją.
