Kaip pasiekti kolektyvinį imunitetą?
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriaus, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, visos infekcinės ligos plinta konkrečiam sukėlėjui būdingu keliu ir sukelia ligą tam žmogui, kuris neturi imuniteto.
Kalbant apie koronavirusą yra aišku, kad jo pagrindinis plitimo kelias yra tik per infekuotų žmonių paskleistus oro lašelius ir aerozolius, kai į sveiko žmogaus kvėpavimo takus patenka pakankamai didelė (infekcinė) viruso dozė, kurios nesugebės „įveikti“ mūsų imuninė sistema.
„Kadangi su šiuo koronavirusu niekas iš žmonių anksčiau nebuvo susidūręs, todėl niekas neturi tarprūšinio, įgimto imuniteto. Ką tai reiškia?
Tarprūšinis įgimtas imunitetas – kai žmonės neserga gyvūnams, augalams virusų sukeliamomis ligomis. Kai šikšnosparnių koronavirusas peršoko rūšinį barjerą ir ėmė plisti nuo žmogaus žmogui, jis tapo žmonių virusu, todėl niekas iš mūsų neturi jam atsparumo“, – aiškino prof. S.Čaplinskas.
„Priklausomai nuo viruso savybių, nuo plitimo greičio, infekcinės dozės, nuo to, kaip ir kiek vienas žmogus užkrečia kitų, galima apskaičiuoti, koks nuošimtis žmonių turi turėti imunitetą, kad būtų tik pavieniai viruso plitimo atvejai ir jis toliau plačiai nebeplistų, nes nebebūtų imlių infekcijai žmonių. Tai ir yra vadinama populiaciniu arba kolektyviniu imunitetu“, - aiškino prof. S.Čaplinskas.
Įvertintus Uhane išplitusio viruso savybes pradžioje buvo manoma, kad virusą aktyviai platina tik suaugę žmonės. Todėl tąsyk buvo apskaičiuota, kad jei 70 proc. suaugusiųjų žmonių turės imunitetą, viruso plitimas sustos ir jis neturės kur cirkuliuoti, teliks vienas-kitas užsikrėtimo atvejis.
„Kai tapo aišku, kad ir vaikai gali aktyviai platinti virusą, paskaičiuota, kad norint sustabdyti viruso plitimą, imunitetą turi įgyti 70 proc. visos populiacijos, o ne tik suaugusių žmonių“, – sakė prof. S.Čaplinskas.
Vienas iš tikslų – kuo greičiau diagnozuoti ligą
Tačiau virusas mutavo, Delta atmaina užsikrėtęs žmogus į aplinką išskiria daug daugiau virusų ir daug greičiau, o neužsikrėtusiam žmogui pakanka daug mažiau jų įkvėpti ir užsikrėsti jis gali per trumpesnį laiką. Įvertinus Delta atmainą paskaičiuota, kad norint įgyti kolektyvinį imunitetą reikia dar daugiau – 90–95 proc. imunitetą turinčios (neimlios) populiacijos.
„Pasaulis yra mažas, mes daug keliaujame ir neužtenka, kad imunitetą įgytų vien tik lietuviai ar vien tik europiečiai. Norint pasiekti kolektyvinį imunitetą esant tokioms viruso savybėms, kad jis toliau neplistų – neįmanoma įveikti pandemijos tik vienoje šalyje ar viename žemyne.
Pradžioje pandemijos, kai nežinojome, kokios šio viruso savybės, buvo apskritai siekiama užkirsti kelią jo įvežimui į šalį ir išplitimui šalyje – toks buvo karantino ribojimų tikslas. Kai tapo aišku, kad šito padaryti neįmanoma, tuomet pasaulis perėjo prie kito strateginio tikslo – pasiekti endeminį viruso plitimo lygį.
Tai yra toks plitimo lygis, kai virusas cirkuliuoja tiek, kad gali normaliai funkcionuoti sveikatos apsaugos sistema, nėra perteklinių mirčių, nereikia stabdyti ekonomikos, vaikų ugdymo, t.y. visuomenė yra atvira.
Kad pasiektume pagrindinį (ilgalaikį) strateginį pandemijos valdymo tikslą, pirmiausia turime siekti artimesnių tikslų.
Kad pasiektume pagrindinį (ilgalaikį) strateginį pandemijos valdymo tikslą, pirmiausia turime siekti artimesnių tikslų.
Dabar vienas svarbiausių tikslų yra vykdyti vakcinaciją, pasiekti kuo didesnį pasiskiepijusių ir įgijusių imunitetą žmonių skaičių ir jį išlaikyti, nes su laiku imunitetas mažėja. Tam ir reikia sustiprinančios vakcinos dozės, kad ir toliau apsaugotume žmones nuo sunkios ligos formos ir mirties, taip mažinti viruso cirkuliaciją.
Tačiau, kaip pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacija, norint pasiekti endeminį viruso plitimą, vien vakcinacijos nepakanka. Būtina siekti nutraukti viruso plitimo grandinę ir užtikrinti ankstyvą užsikrėtusių asmenų išaiškinimą, jų ir jų kontaktų savalaikę izoliaciją. Galiausiai – biosaugos priemonėmis užkirsti kelią viruso plitimui nuo vieno žmogaus kitam. Dėl to reikia laikytis atstumų, dėvėti kaukes, reguliuoti srautus, vėdinti patalpas, plauti rankas ir taip toliau“, – sakė S.Čaplinskas.
Apgaudamas tikrintojus žmogus apgauna save
Profesorius S.Čaplinskas sako, kad išties reiktų galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus žmones. „Jei virusas plačiai plis, tai ne tik man gali kažkas atsitikti, bet ir mano tėvui, mamai, sūnui, dukrai ar kitam mums artimam žmogui, kurie laiku negaus medicininės pagalbos. Mes matome, kad tai vyksta ir dabar – kaip yra perkrauta sveikatos sistema ir rizika negauti savalaikių sveikatos paslaugų yra labai didelė. Todėl daugėja užleistų ligų formų, o tai prisideda prie perteklinio mirtingumo.
Kuo brandesnė asmenybė, tuo bus brandesnė visuomenė – tuo labiau žmonės supras kolektyvinės atsakomybės prasmę.
Kuo brandesnė asmenybė, tuo bus brandesnė visuomenė – tuo labiau žmonės supras kolektyvinės atsakomybės prasmę. Jeigu pasitikėsime medikais, mokslu, galų gale – sprendimų priėmėjais, autoritetais, kurie rekomenduoja vakcinas – turėsime geresnę ir sveikesnę visuomenę. Ir kalbu ne tik apie COVID-19 ligą ir net ne vien tik apie mediciną.
Tuo tarpu jei žmogus galvoja, kad apgaus kontrolierius (tikrinančius galimybių pasus), toks žmogus apgauna tik save ir savo artimus žmones“, – sakė prof. S.Čaplinskas.