Skaičiai – negailestingi. Skaičiuojama, kad nuo šio vėžio kasmet miršta apie 800 sergančiųjų. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro chirurgas, koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas sako, kad vos 30 proc. naujų atvejų nustatoma ankstyvose stadijose.
„Storosios žarnos vėžys – tai navikas, auglys, atsirandantis tiesiojoje arba gaubtinėje žarnoje. Jį skirstome į keturias stadijas: nuo I iki IV. Yra ir 0 stadija, kuri laikoma ikivėžine. Dažniausiai tai yra polipai, jau turintys pakitusių ląstelių. Stadijos yra veiksnys, lemiantis išgyvenamumą. Esant pirmai stadijai beveik visi pacientai išgyvena bent 5 metus, o IV – tik iki 14–16 proc.“, – pasakoja doc. dr. A. Dulskas.
Pirmai stadijai išgydyti kartais pakanka tik išpjauti supiktybėjusį polipą. Esant II ir III stadijoms jau reikia šalinti dalį žarnos su limfmazgiais, siūti žarną su žarna (atkuriant vientisumą), o kartais net formuojamos stomos (maišeliai). Po operacijos dažnai reikalingas ir sisteminis gydymas: chemoterapija, biologinė terapija. III stadijos atveju metastazių randama sritiniuose limfmazgiuose – jie operacijos metu šalinami kartu su naviku ir dalimi žarnos. Tuo tarpu II stadijos atveju navikas lokalizuojasi tik žarnoje ir toliau nuo jos navikinių ląstelių nerandama.
IV stadijos gydymas yra kompleksinis, kadangi ši stadija reiškia, kad navikinių ląstelių randama jau ir kituose organuose, ne tik žarnyne.
Simptomai išryškėja tik vėlesnėse stadijose
Pasak gydytojo doc. dr. Audriaus Dulsko, ankstyvosiose šios ligos stadijose simptomų nepastebima. Tik vėliau gali atsirasti bendras silpnumas, pagal kraujo tyrimus nustatoma mažakraujystė.
Visgi dažniausiai ligą išduoda tuštinimosi sutrikimai:
-
naujai atsiradęs vidurių užkietėjimas,
-
pilvo pūtimas,
-
viduriavimas,
-
tuštinantis ar ant tualetinio popieriaus pasirodantis kraujas,
-
išmatų formos pasikeitimas,
-
padažnėjęs tuštinimasis,
-
svorio kritimas.
Kartais pacientai pilve ar išangėje užčiuopia darinį.
Liga sparčiai jaunėja
Nors daugiau kaip 90 proc. storosios žarnos vėžio atvejų nustatoma vyresniems nei 50 metų asmenims, jau stebimas šios ligos atvejų didėjimas jaunesniame amžiuje. Vieno aiškaus rizikos veiksnio nėra – tai kompleksas daugelio priežasčių.
„Pirmiausia – nutukimo pandemija. Jungtinėse Amerikos Valstijose kas ketvirtas paauglys yra nutukęs, antsvorio problemų turi daugiau kaip 30 proc. Mažas fizinis aktyvumas, ankstyvas diabetas ir netinkama mityba, kai maitinamasi greitu maistu ir produktais su dirbtiniais saldikliais. Neseniai išspausdintoje publikacijoje teigiama, jog paauglės, kasdieną vartojančios saldžiuosius gėrimus („Coca-cola“, „Fanta“ ir kt.), kelis kartus dažniau serga storosios žarnos vėžiu jauname amžiuje (iki 50 metų), – teigia koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas. – Skaičiuojama, jog 2030 metais storosios žarnos vėžys taps pagrindine jaunų žmonių mirties priežastimi iš visų vėžių. Tai šokiruojantys skaičiai. Ir veikti reikia jau dabar.“
Užkirsti kelią ligai gali padėti gyvenimo būdas. Labai svarbi tinkama mityba: reikėtų vartoti daugiau vaisių ir daržovių, skaidulinio maisto. Vengti raudonos, termiškai apdorotos, rūkytos mėsos. Greitas maistas ar gazuoti gėrimai su saldikliais neturėtų būti dažnas pasirinkimas.
Riziką susirgti didina ir mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, aplinkos veiksniai, įgimti genetiniai sindromai (Lynčo, šeiminė polipozė).
„Labai svarbu kalbėti, ne gąsdinti, o mokyti. Stengtis šviesti apie visas greito maisto blogybes, sunkinti jų pasiekiamumą. Dažnas dar mokyklose esančiuose produktų automatuose gali pasirinkti šokoladuką ar gėrimą su saldikliais – tokie automatai stovi net ligoninėse. Jie yra geriausiai matomose vietose, spalvoti, traukia akį. Turėtume jų atsisakyti, – įsitikinęs gydytojas. – Kalbant apie profilaktiką nuo vėžio – pirmiausia reikėtų gerai žinoti savo giminės onkologinę istoriją. Jeigu šeimoje buvo vėžių atvejų, ypač jaunesniame amžiuje, – reikėtų pradėti tikrintis 10 metų anksčiau nei buvo nustatyta ši liga artimam giminaičiui. Paprastai siūloma pradėti tikrintis nuo 50 metų, kai kuriose šalyse – jau nuo 45 metų. Mano rekomendacija yra pasidaryti slapto kraujo išmatose testą (iFOBT) sulaukus 40 metų. Jį galima ir labai skatinama atlikti kas dvejus metus – tai neskausmingas ir labai paprastas testas.“
Kolonoskopijos tyrimas ir slapto kraujavimo testas
Pagrindinis diagnostikos aukso standartas yra endoskopinis tyrimas – kolonoskopija. Jos metu su bendra nejautra apžiūrimas žarnynas iš vidaus. Tyrimo metu galima paimti biopsijas ar pašalinti ikivėžinius darinius (polipus). Tyrimas yra neskausmingas ir saugus. Taip pat navikus galima įtarti remiantis skundais, atliekant rentgenokontrastinius tyrimus (rentgeno tyrimas, kompiuterinė tomografija, virtuali kolonoskopija).
Slapto kraujavimo testas – labai paprastas, jo veikimo ir atlikimo principas labai panašus į COVID-19 greitąjį testą. Jo metu nustatomas akimi nematomas kraujavimas iš žarnyno. Gana didelis tikslumas ir specifiškumas leidžia nustatyti net ikivėžines būkles – polipus, kuriuos pašalinus galima užkirsti kelią vėžio vystymuisi.
„Tai neskausmingas ir greitas testas. Jį galima pasidaryti pačiam namuose, be to, nereikalingas joks specifinis pasiruošimas. Esant teigiamam testui, nereikėtų išsigąsti – tai reiškia, kad turėsite pasiruošti kolonoskopijai. Tik 10 proc. teigiamų šių testų nustatoma vienokia ar kitokia žarnyno patologija. Paprastai tai būna ankstyvos stadijos, kurias galima visiškai išgydyti“, – pasakoja gydytojas doc. dr. Audrius Dulskas.
