Atrado netikėtai
Buvusi kariškė Genovaitė kovoja su kasos vėžiu. Prieš dvejus su puse metų ji pasijuto blogai – galvojo, kad įsimetė kokia skrandžio liga, tačiau gydytojai nustatė dvylikapirštės žarnos uždegimą ir užsilenkusį tulžies lataką. Manė, kad dėl to ji yra pageltusi. Netrukus echoskopijos tyrimas parodė darinį ir kasoje. Buvo paimta biopsija, ir greitai atėjo rezultatai: Genovaitė serga III stadijos kasos vėžiu.
Žiemą jai buvo atlikta sudėtinga operacija, kuri užtruko net aštuonias valandas: buvo pašalintas vėžys su kasos galvute, dvylikapirštė žarna, tulžies pūslė ir net 36 aplinkiniai limfmazgiai. Po to sekė 6 chemoterapijos kursai.
60-metė Genovaitė sako, kad pradžioje po gydymo jautėsi gerai, bet netrukus kraujo tyrimas parodė, kad daugėja vėžio žymenų. Rudenį gydytojai rado metastazę kepenyse. Radioablicijos būdu (tai gydymas, kurio metu darinio ląstelės „sudeginamos“) metastazė buvo sunaikinta. Po procedūros – vėl 18 savaičių chemoterapijos.
Ir vėl buvo pagerėję, bet kepenyse atsirado nauja metastazė. Ją dar kartą „sudeginus“, vėl skirtas gydymas vaistais. Dabar Genovaitė periodiškai tiriasi kraują. Sako, vėžio žymuo šiek tiek didėja, tačiau kompiuterinės tomografijos tyrimas kol kas metastazių nerodo. „Pažiūrėsim, kas bus“, – sako moteris.
Gydytoja Genovaitei pažadėjo, kad, jeigu vėl atsiras metastazė, pacientei bus skiriami nauji vaistai, kurie neseniai atsirado Lietuvoje, kadangi ankstesnieji moters ligos gydymo procese nebėra itin veiksmingi.
Nustato per vėlai
Visame pasaulyje kasos vėžys diagnozuojamas vėlai – III–IV stadijos, kai operuoti ne visuomet galima. Ankstyvas kasos navikas dažniausiai nustatomas atsitiktinai, tik apie 20 proc. pacientų. Taip yra todėl, kad liga nesukelia jokių simptomų.
„Kai atsiranda simptomai – skausmai po šonkaulių lanku, dažnai plintantys į nugarą, juosiantys, ūmiai, netikėtai išsivysto gelta, staigiai ima kristi svoris, navikas būna išplitęs ir dažniausiai peraugęs kitus organus“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja onkologė-chemoterapeutė Skaistė Tulytė.
Kasos vėžiui nustatyti nėra profilaktikos programų, tokių kaip krūties, prostatos ar storosios žarnos. Mat kasa yra giliai, auglys – mažas, ir jo niekaip negalima pamatyti. Nors, pasak gydytojos, didesnį auglį lengva aptikti atlikus paprasčiausią ultragarso tyrimą. Žinoma, tam, kad įsitikintų, ar tai tikrai yra vėžys, gydytojai paskui atlieka papildomus tyrimus. „Deja, uždelsia kreiptis į specialistus ir pacientai, ir gydytojai ne visuomet pagalvoja apie auglį“, – sako onkologė.
Kadangi liga labai agresyvi ir nustatoma per vėlai, vidutiniškai 5-erius metus išgyvena vos kas dešimtas susirgęs. Jeigu nustatomas išplitęs vėžys, tuomet žmonės išgyvena vos 2–6 mėnesius.
Atsiranda naujų gydymo galimybių
Gydytoja S.Tulytė sako, kad, nustačius neišplitusią ligą, visų pirma ligonį stengiamasi operuoti – pašalinti naviką. Tuomet dažnai skiriama chemoterapija nuo 3 iki 6 mėnesių. Kai kuriems pacientams tokio gydymo užtenka, ir jie pasveiksta.
Jei nustatomas lokaliai išplitęs navikas, irgi svarstoma, ar jo ir metastazių negalima pašalinti operuojant. Paskui ligonis taip pat gydomas chemoterapija. Jeigu liga yra IV stadijos arba vėžys atsinaujina po ankstesnio gydymo, tuomet pacientas gydomas vaistais.
Nors atliekama daug klinikinių tyrimų, ir bandomi įvairūs naujausi vaistai, kurie iš esmės pakeitė kitų lokalizacijų vėžio gydymą, to, deja, negalima pasakyti apie kasos vėžį.
Iki šiol kasos vėžio gydymo galimybės yra labai ribotos, o atliekami klinikiniai tyrimai nežadėjo didžiulio proveržio. Taip yra todėl, kad kasos vėžys yra labai daugialypė liga. Priešingai negu kitiems piktybiniams navikams, šiems nėra nustatyta vieno tikslinio molekulinių pakitimų taikinio, sukeliančių naviko augimą, o nuolat besikeičiantys genetiniai pakitimai lemia tai, kad atsiranda atsparumas gydymui. Taip pat kasos navikas dengiamas ypatinga stora sienele, dėl jos vaistai sunkiau patenka į naviką ir jį veikia.
Šiemet po ilgo laiko Lietuvoje atsirado naujų vaistų, skirtų gydyti metastazavusiam kasos vėžiui. Jie neabejotinai praplės ribotas šiuo metu skiriamo gydymo galimybes, efektyviau kontroliuos agresyvią ligą. Atliekami ir kiti tyrimai su taikinių terapijos ir imunoterapijos vaistais, ir jei jie bus patvirtinti, pacientams turėtų atsirasti daugiau gydymo galimybių ateityje.
Išvengti galima
Pagal dažnumą kasos vėžys Europoje yra 10-oji vyrų onkologinė liga, o tarp moterų – 7-oji. Numatoma, kad dėl augančio susirgimų skaičiaus ir naujų veiksmingų priemonių nebuvimo kasos vėžys taps antra mirties priežastimi tarp visų vėžinių ligų.
Gydytoja S.Tulytė sako, kad specialiųjų profilaktikos priemonių nuo kasos vėžio nėra, tik bendrosios – sveikas gyvenimo būdas. Susirgti yra rizika žmonėms, nesaikingai vartojantiems alkoholį, mat jis sukelia ilgalaikį kasos uždegimą. Įrodyta, kad ir tabako rūkymas daro įtaką šio vėžio išsivystymui. Taip pat galima paveldėti BRCA 1 ir BRCA 2 genų mutaciją. Rizikos veiksniu laikomas ir amžius – kasos vėžiu dažniausiai serga vyresni kaip 65-erių žmonės, nors kartais suserga ir trisdešimtmečiai.
Nei genų, nei amžiaus nepakeisi, tačiau gyvenimo būdą, kuris gali sukelti vėžį, pakeisti galima. Ir labai svarbu stebėti savo pojūčius, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti ligą, nes kuo anksčiau ji nustatoma, tuo daugiau galimybių išgyventi.
