Patarimais išplatintame pranešime žiniasklaidai dalinasi internetinės parduotuvės Varlė.lt ekspertas Aivaras Saniukas.
Kas yra tie virusai?
Virusai yra mikroskopiniai mikroorganizmai, kurie nėra klasifikuojami kaip gyvi organizmai. Jie sudaryti iš aminorūgščių (baltymų), tačiau, skirtingai nei gyvi organizmai, jie neturi ląstelių struktūros. Virusą sudaro DNR arba RNR molekulė arba nukleorūgštis, apjuosta vadinamuoju baltymų kapsidu. Savarankiškai virusai negali daugintis, tam jiems reikia išorinių gyvų organizmų.
Priklausomai nuo konkretaus viruso tipo, virusas gali kurį laiką gyventi už šeimininko (kuris gali būti žmogus, gyvūnas ar net bakterija) organizmo ribų, tačiau dauginasi tik panaudodamas gyvas organizmo ląsteles, kuriose gyvena ir su jomis susijungia.
Virusinės infekcijos gali paveikti visą žmogaus organizmą. Būdingos virusų sukeltos ligos: AIDS (sukelia ŽIV), gripas (gripo virusas), tymai, kiaulytė, raudonukė, hepatitas, pasiutligė ir dabartinis koronavirusas. Tačiau paaiškėja, kad taip pat dažni peršalimai yra būtent virusų, o ne bakterijų padarinys.
Organizmas, turėjęs kontaktą su tam tikru virusu, iš esmės tampa tam tikra prasme jam atsparesnis.
Virusas ar bakterijos – ko reikėtų labiau bijoti?
Atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai neįmanoma, tačiau žinoma, kad virusinės ligos yra tokia susirgimų grupė, kuriai nėra vaistų. Gydymas paprastai yra simptominis diskomforto palengvinimas, tačiau antivirusinės terapijos paprastai nėra ir dažniausiai virusinę infekciją turi įveikti pats užkrėstas organizmas.
Šios situacijos pranašumas yra tas, kad organizmas, turėjęs kontaktą su tam tikru virusu, iš esmės tampa tam tikra prasme jam atsparesnis. Todėl manoma, kad kitas šio viruso patekimas į organizmą nebegali sukelti ligos arba tokia virusinė infekcija gali trukti daug trumpiau ir turėti švelnesnę eigą. Nors virusinės ligos nėra gydomos, vakcinos yra vienas iš būdų apsisaugoti nuo virusų.
Kas yra tos bakterijos?
Bakterijos ir virusai turi daug skirtumų. Skirtingai nei virusai, bakterijos yra gyvi mikroorganizmai, turintys ląstelių struktūrą.
Bakterijos sandara, palyginti su viruso, yra sudėtingesnė. Bakterija turi ląstelės sienelę ir iš jos augantį žiuželį, kurio dėka juda. Ląstelės sienelėje yra citoplazmą gaubianti membrana. Citoplazmoje yra ribosomos, mezosomos ir nukleoidas, turintis bakterinę DNR.
Bakterija gali savarankiškai gyventi už šeimininko organizmo ribų. Be to, bakterijos gali jungtis į didesnes kolonijas. Tai yra vienas iš svarbiausių bakterijų ir virusų skirtumų.
Bakterijos gali turėti teigiamą ir neigiamą poveikį žmonėms, pavyzdžiui, jos yra labai svarbios sveikatai kaip žarnyno mikrobiotos dalis. Tačiau jei patogeninės bakterijos patenka į organizmą ir pradeda daugintis, gali išsivystyti bakterinė infekcija. Populiariausios šio tipo ligos yra šlapimo takų infekcijos, otitas, angina.
Pagrindiniai virusų ir bakterijų skirtumai
Apibendrinant abiejų šių mikroorganizmų savybes, galima pastebėti, kad pagrindiniai bakterijų ir virusų skirtumai yra jų sandara ir veikimo būdas.
Virusai nėra gyvi organizmai, ir dauginimuisi jiems reikalingas šeimininkas, kitas organizmas. Susidūręs su virusais žmogaus organizmas po tam tikro laiko įgauna jam tam tikrą atsparumą. Virusai pasižymi paprastesne sandara nei bakterijos ir yra kur kas mažesni. Bakterijos sandaros prasme yra sudėtingesnės struktūros ir gali funkcionuoti savarankiškai.
Kaip apsaugo siūta kaukė, vienkartinė medicininė ar respiratorius? Pagrindiniai skirtumai
Jokia kaukė neužtikrina 100% apsaugos nuo virusų. Kaukės dėvėjimas sumažina mikroorganizmų plitimą ir riziką užsikrėsti, tačiau jis neatsiejamas nuo kitų apsaugos priemonių.
Ekspertas A. Saniukas pabrėžia, kad svarbu nepamiršti, kad netinkamas kaukės dėvėjimas gali padidinti užsikrėtimo riziką, todėl būtinai reikėtų susipažinti su pagrindiniais veido kaukės saugaus naudojimo principais.
„Visų pirma, veido kaukė turėtų būti naudojama kartu su kitais antivirusinės profilaktos žingsniais: kruopščiu rankų plovimu, fizinio atstumo paisymo ir veido nelietimu neplautomis ar nedezinfekuotomis rankomis.
Beje, padėti neliesti veido purvinomis rankomis gali padėti apsauginis skydas. Taip pat reikėtų nepamiršti apie atsargų panaudotos kaukės nuėmimą, kuri pati gali būti infekcijos šaltiniu. Tai ypač aktualu kalbant apie vienkartines veido kaukes, kurių negalima naudoti visą dieną“, – įspėja ekspertas.
Pagrindinis skirtumas nuo vienkartinių (medicininių) veido kaukių ir filtruojančių respiratorių yra tas, kad jos atlieka kiek skirtingas funkcijas.
Vienkartinės medicinės kaukės sukurtos pirmiausia apsaugoti aplinką nuo jas naudojančio žmogaus kvėpavimo takų išskyrų, iškvepiamo oro ir jame esančių dalelių, o filtruojančios kaukės – respiratoriai turi užduotį saugoti naudotoją nuo aplinkoje esančių dalelių.
Namie siūta kaukė neapsaugo nuo virusų
Svarbiausias parametras, renkantis veido kaukę arba respiratorių, yra filtravimo efektyvumas, kuris kiekviename regione žymimas kiek skirtingais standartais. Taip pat svarbus prigludimo prie veido faktorius. Respiratoriai geriausiai priglunda prie veido, todėl lieka mažiausiai vietų, pro kurias gali prasiskverbti mikroorganizmai.
„Nemažai kyla klausimų dėl siūtų kaukių efektyvumo. Tokios kaukės neturi jokių standartų ir apibrėžtų filtravimo žymų, tačiau yra nustatyta ir tam pritaria medikai, kad kiekviena veido kaukės rūšis gali sumažinti riziką ir virusų plitimą.
Kuo storesnės medžiagos ir kuo daugiau sluoksnių turi siūta kaukė – tuo ji efektyvesnė.
Savarankiškai siūtos namų sąlygomis arba tokios pat pirktos kaukės visų pirma turi užduotį apsaugoti aplinką nuo mūsų iškvepiamo oro. Kuo storesnės medžiagos ir kuo daugiau sluoksnių turi siūta kaukė – tuo ji efektyvesnė. Tačiau siūta kaukė neapsaugo jos naudotojo nuo aplinkoje pasklidusių mikroorganizmų“, – įspėja specialistas.