ULAC teigimu, 2012 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 9 šios ligos atvejai, o susirgimai legionelioze Lietuvoje nėra dažni: per paskutinius aštuonerius metus (2006-2013 m.) užregistruoti 22 atvejai.
Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos požymiais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, raumenų skausmai, kosulys, plaučių uždegimas ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.
Palankiausia vandens temperatūra šioms bakterijoms daugintis yra 20–45 laipsnių temperatūroje, žemesnėje nei 20 laipsnių ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje legionelės nesidaugina.
Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia Legionella pneumophila bakterijos. Žmogus Legionella bakterijomis užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio (smulkių lašelių), kuriame yra šių ligos sukėlėjų.
Legionella bakterijų randama natūralioje ir žmogaus sukurtoje aplinkoje: upių, ežerų, vandentiekio vandenyje ir kt. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas joms daugintis.
Palankiausia vandens temperatūra šioms bakterijoms daugintis yra 20–45 laipsnių temperatūroje, žemesnėje nei 20 laipsnių ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje legionelės nesidaugina. Dažniausiai Legionella bakterijų randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose ir kt. Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai.
Legioneliozės profilaktika – tai ligos šaltinio paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra. Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės – tai teisingas vandens sistemų naudojimas: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50–60 laipsnių karščio, šalto vandens temperatūra neturi siekti 20 laipsnių, neleisti vandeniui užsistovėti sistemose, ne rečiau kaip du kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose, valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus, po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas ir kt.
Šia liga neužsikrečiama geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį. Taip pat neužsikrečiama ir nuo sergančio žmogaus.
