Už ketveriais metais vyresnio Dariaus Aistė ištekėjo būdama vos 19-os. Šią liepą pora atšventė dešimtąsias vedybų metines ir atnaujino santuokos įžadus. Likimas sutuoktiniams nepašykštėjo išbandymų, todėl jie tikrai žino, ką reiškia būti drauge, „kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims.“
Kraujo rodikliai apstulbino net ginekologę
Antraisiais santuokos metais, būdama 21-erių, Aistė ėmė lauktis pirmagimio. Kraujo tyrimai, atliekami nėščiosioms, turėjo būti įprasta procedūra, tačiau jų rezultatai apvertė būsimos mamos gyvenimą aukštyn kojomis.
Interneto paieškos sistemoje suvedžiau chromosomos pavadinimą ir supratau, kad įtarimai, jog sergu lėtine mieloleukemija, pasitvirtina.
Kraujo rodikliai buvo tokie prasti, kad iš pradžių pasirodė neįtikėtini net Aistę prižiūrėjusiai ginekologei. Leukocitų ir trombocitų kiekis siekė rekordines aukštumas. Tikintis, kad laboratorijoje įsivėlė techninė klaida, nėščiajai buvo atlikti pakartotiniai medicininiai tyrimai. Tačiau ir jų rezultatai skelbė pavojų.
„Atsakymus gavau elektroniniu paštu. Juose pamačiau, kad rasta vadinamoji Filadelfijos chromosoma, turinti Bcr–Abl geną hibridą. Interneto paieškos sistemoje suvedžiau chromosomos pavadinimą ir supratau, kad įtarimai, jog sergu lėtine mieloleukemija (LML), pasitvirtina. Kitaip tariant, tikrąją savo diagnozę sužinojau anksčiau nei ją oficialiai išgirdau iš gydytojų lūpų“, – prisimena Aistė.
Pasirinkimas: gydytis ar lauktis
Sveiko organizmo kamieninės ląstelės, esančios kaulų čiulpuose, brandina tris pagrindines kraujo ląsteles: baltąsias, raudonąsias ir trombocitus. Sergant lėtine mieloleukemija, kamieninės ląstelės gamina per daug pakitusių baltųjų kraujo ląstelių, kurios patenka į kraują ir išplinta po organizmą.
Vos prieš 15 metų LML buvo mirtina liga, o jos diagnozė prilygo mirties nuosprendžiui. Tačiau dabar, taikant kryptingą gydymą, liga tapo lėtine, ją galima suvaldyti.
Didžiausia pažanga, ieškant LML gydymo būdų, pasiekta 7–ajame dešimtmetyje, kai buvo atrastas vienas pirmųjų žmogaus onkogenų Bcr–Abl. 2001 metais buvo sukurtas naujos kartos vaistas imatinibas, blokuojantis onkogeno Bcr–Abl signalus, todėl pakitusios baltosios kraujo ląstelės nustoja daugintis, atsigamina sveikas kraujas. Šio vaisto atsiradimas daugeliui lėtine mieloleukemija sergančių pacientų leidžia gyventi visavertį gyvenimą.
Tačiau nėščiosioms vartoti šį vaistą griežtai nerekomenduojama. Aistei, besilaukiančiai šeštą savaitę, teko spręsti, ką daryti – nutraukti nėštumą ir gydytis ar rizikuoti savo sveikata ir gydymą atidėti, kol gims kūdikis.
 |
| Aistė ir Darius Ruzgai su vaikais/Asmeninio albumo nuotr. |
Atsidavė Dievo valiai
Lėtinė mieloleukemija yra besimptomė, todėl dažniausiai apčiuopiama tik vėlesnėse stadijose.
„Man ji buvo rasta tarsi atsitiktinai, todėl anksti. Liga tuo metu buvo lėtinėje fazėje ir, laimė, nėštumo metu neprogresavo. Nusprendžiau nesigydyti ir laukti vaikelio. Nėštumo hormonai man viską užgožė taip, kad net nesupratau savo ligos grėsmės ir rimtumo“, – kalbėjo Aistė.
Pagal mūsų su vyru vertybes abortas yra nepriimtinas – nebūčiau atsisakiusi vaikelio, net jei tai būtų rekomendavę medikai.
Jaunos moters sprendimas įsčiose užsimezgusią gyvybę saugoti labiau nei savąją, sukrėtė jos artimuosius. Aistė neslepia išgirdusi atvirų ir nedviprasmiškų raginimų nutraukti nėštumą ir rūpintis savo gerove.
„Mano ir Dariaus pasirinkimas kai kuriems giminaičiams atrodė kraupiai. Tačiau pagal mūsų su vyru vertybes abortas yra nepriimtinas – nebūčiau atsisakiusi vaikelio, net jei tai būtų rekomendavę medikai. Aplinkos spaudimas man buvo nesuprantamas: likti be vaikelio ir dar su liga? Tikiu, kad gyvybė neša gėrį. Mano atvejis įrodo, kad reikia turėti drąsos ir pasitikėti Dievu“, – atviravo dabar jau dviejų vaikų motina.
Labai svarbu laikytis gydymo režimo
Medikamentinis gydymas Aistei buvo pradėtas, kai Rusnei buvo du mėnesiai. Aistė norėjo kuo ilgiau krūtimi žindyti pirmagimę, tačiau atsižvelgė į medikų rekomendacijas gydymo nebeatidėlioti.
„Vaistas man visiškai tiko. Po kelių mėnesių nuo jo vartojimo pradžios kraujo rodikliai iš esmės pasitaisė, o po kelerių metų pasiekiau ir pilną remisiją, kai ligos neaptinka net moderniausi molekuliniai tyrimai“, – džiaugiasi pašnekovė.
Lietuvoje tokie tyrimai atliekami Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Molekulinės medicinos laboratorijoje.
Tyrimai pacientams atliekami kas 3 mėnesius. Jei Bcr–Abl kiekis didėja, gydytojas turi pagrindą įtarti, kad liga tampa atspari gydymui. Atsižvelgiant į gautus molekulinių tyrimų duomenis, gydymas gali būti koreguojamas.
Lėtinė mieloleukemija gydoma, atsakingai laikantis paskirto gydymo režimo, kasdien tuo pačiu metu geriant vaistus. Išskirtiniais atvejais atliekama kaulų čiulpų transplantacija.
 |
| Aistė Ruzgienė/Vitos Tamoliūnės nuotr. |
Sąmoningas sprendimas ar avantiūrizmas?
„Net sunku įsivaizduoti, kokį perversmą imatinibas padarė onkologijoje: anksčiau nuo lėtinės mieloleukemijos žmonės mirdavo, o dabar dėl šios ligos aš ligoninėje nesu praleidusi nė vienos nakties: kartą per tris mėnesius apsilankau ligoninėje, kur man atlieka kraujo tyrimus, su specialistais aptariame mano gydymo taktiką, gaunu vaistus, kuriuos turėsiu gerti visą gyvenimą, ir gydausi ambulatoriškai. Tiesą sakant, niekada savęs neidentifikavau kaip onkologinės ligonės. Išgeriu tabletę ir galiu gyventi pilnavertį gyvenimą“, – šypsojosi Aistė.
Kraujo vėžys nesumenkino jos troškimo turėti gausią šeimą. Politikos mokslų bakalauro ir krikščioniškojo švietimo magistro diplomus turinti, Lietuvos šeimos centre dirbusi moteris svajojo apie antrą vaiką.
Kad svajonė virstų realybe, Aistė vėl turėjo nutraukti lėtinės mieloleukemijos gydymą.
„Pasiekus visišką ligos remisiją su medikais aptarėme mano galimybę lauktis. Jei liga miega, jos stadija nėra aktyvi, devyni mėnesiai be vaistų nėra toks jau ilgas laiko tarpas. Aišku, rizika visada yra, nes nėštumas bet kuriai moteriai gali išprovokuoti kokius nors sveikatos sutrikimus. Tačiau mūsų sprendimas lauktis nebuvo avantiūristiškas: ilgai apie tai galvojome, domėjomės užsienio šalių praktika, apsvarstėme visus „už“ ir „prieš“. Be to, jaučiau medikų palaikymą“, – prisiminimais dalijosi Aistė.
Nujausdami, kad artimųjų reakcijos vėl bus audringos, sutuoktiniai apie savo džiaugsmą niekam nesakė iki pat nėštumo vidurio. Kai paslaptis išryškėjo, nemažai artimos aplinkos žmonių negalėjo suvokti, kam Aistei reikėjo sąmoningai nutraukti gydymą, kuris be proto brangus, ir rizikuoti?
„Kai kas galvojo: „Negi jiems neužtenka vieno vaiko?“ Tačiau aš nenorėjau, kad vėžys iš manęs atimtų galimybę turėti gausesnę šeimą“, – prisipažino Aistė.
Liga gąsdina tuos, kurie jos nepažįsta
Džiugi žinia apie Aistės nėštumą Ruzgams sutapo su skaudžia šeimos netektimi. Aistė ir Darius buvo nusprendę įsivaikinti mergaitę, kurią globojo jau dvejus metus, tačiau ėmus tvarkyti dokumentus, biologinė mergaitės mama pareiškė norą ją susigrąžinti.
„Kai pasiėmėme ją iš vaikų globos namų, mergytei buvo 2,5 metukų. Įsileidome ją į savo šeimą, pamilome, auginome ir rūpinomės kaip savo vaiku, tačiau vienas teismo sprendimas lėmė tai, kad per savaitę turėjome ją grąžinti biologinei mamai. Tos dienos buvo pilnos sielvarto, todėl naujiena apie tai, kad laukiuosi, šiek tiek kompensavo šią netektį“, – neslėpė Aistė.
Kai kas galvojo: „Negi jiems neužtenka vieno vaiko?“ Tačiau aš nenorėjau, kad vėžys iš manęs atimtų galimybę turėti gausesnę šeimą.
Nuo to laiko prabėgo maždaug pusantrų metų, emocijos atslūgo. „Žinome, kad jai viskas gerai, tikimės, kad kada nors pavyks susitikti. Tuo metu mes padėjome tai mergaitei, turbūt natūralu, kad prisirišome ir pradėjome ją savintis. Tačiau jai turbūt geriausia su biologine mama“, – svarstė Aistė, sūpuodama devynių mėnesių Timotiejų.
Ji džiaugiasi, kad sūnų krūtimi maitino palyginti ilgai – net 8 mėnesius. „Kadangi liga negrįžo, medikai leido žindyti. Tačiau visai neseniai vėl grįžau prie vaistų – nusprendėme, kad tai bus saugiausia“, – pasakojo Aistė.
Ji įsitikino, kad vėžys yra baisus tol, kol nieko apie jį nežinai, kai trūksta informacijos: „Kai pradedi domėtis, liga neatrodo tokia baisi, nors visuomenėje dominuoja kitokia nuomonė. Pavyzdžiui, kai įstojau į magistrantūrą, vienas pažįstamas nedrąsiai pasiteiravo, ar man tikrai verta tai daryti? Jei būčiau galvojusi tik apie ligą, būčiau nepadariusi daugybės dalykų. Bet kai sergi, apie tai negalvoji – tiesiog gyveni.“
 |
| . |
Chemoterapija nepakenks vaisiui?
Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas Laimonas Griškevičius portalui 15min.lt yra pasakojęs, kad kraujo vėžys nėščiosioms Lietuvoje nustatomas retai, tačiau savo praktikoje medikui su tuo susidurti teko.
„Kiekvienu atveju sprendimas dėl gydymo priimamas individualiai, glaudžiai bendradarbiaujant su gydytojais ginekologais bei neonatologais. Ne visos piktybinės kraujo ligos yra agresyvios, kai kurios progresuoja lėtai. Kai kada galima išlaukti visą nėštumą ir gydymą pradėti tik po jo. Tačiau būna ir taip, kad delsti negalima“, – kalbėjo L.Griškevičius.
 |
| doc. Laimonas Griškevičius |
Gydymo eiga smarkiai priklauso nuo to, kuriuo nėštumo periodu liga diagnozuojama.
Įtikinti pacientes gydytis randasi vis daugiau argumentų: moterys pasitiki pasaulinių tyrimų rezultatais ir ryžtasi rizikuoti.
Praėjusių metų rugpjūtį pasaulį apskriejo neįtikėtina, tačiau vilties teikianti žinia. Mokslininkai paskelbė, kad besilaukiančioms moterims, kurioms vėžys diagnozuojamas nėštumo metu, gali būti taikoma chemoterapija ir tai nepakenks vaisiui.
Lietuvoje serga apie 200 žmonių
Rugsėjo 22-ąją Lietuvoje jau trečią kartą bus minima tarptautinė lėtinės mieloleukemijos diena.
Šią dieną visame pasaulyje sergantiesiems viena rečiausių kraujo vėžio formų – lėtine mieloleukemija – ir jų artimiesiems organizuojami susitikimai su gydytojais hematologais, spaudos konferencijos, visuomenei pristatomi žinias apie ligą gilinantys vaizdo filmai, vyksta labdaros renginiai.
Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos dienos data – rugsėjo 22-oji – pasirinkta kaip simboliškai atitinkanti genetinį 9 ir 22 chromosomų pakitimą, kuris lemia LML atsiradimą.
Lėtine mieloleukemija Lietuvoje serga apie 200 žmonių.
