Kaune veikia 12 anoniminių alkoholikų grupių. Jose lankosi nuo 10 iki 20 žmonių. Kai kurie jau daug metų neima į burną nė lašo svaigalų, bet uoliai lanko susirinkimus. „Paskutinis Anoniminių alkoholikų 12 žingsnių programos punktas kviečia padėti išsivaduoti ir pasikeisti kitiems“, – aiškino vienas anoniminis alkoholikas Raimundas.
Pakilo iš gilaus dugno
Daugeliui alkoholikų tokios anoniminių likimo brolių ir seserų grupės tampa paskutiniu šiaudu.
„Aš irgi į grupę atėjau jau palūžęs ir praradęs visas viltis. Sveikata pašlijo tiek, kad jau negalėjau gerti, bet neįsivaizdavau savęs ir be alkoholio, todėl netgi sukosi mintys apie savižudybę. Pamenu, pirmą kartą susirinkime labai stebėjausi, ko tie padorūs žmonės čia susirinko, nes, mano akimis, ten nebuvo jokių girtuoklių.
Bet išgirdęs jų gyvenimų istorijas pamačiau, kad jie tokie, kaip ir aš. Prieš tai maniau, kad mano nuopuolis išskirtinis, esu nesuprastas viso pasaulio, bet čia pamačiau, kad visi esame labai panašūs. Ne tiek potraukiu alkoholiui, kiek buvusiu požiūriu į gyvenimą, charakterio ydomis, kurios ir įklampino į tą ligą. Mes kovojame ne su priklausomybe nuo svaigalų, o su savo ydomis“, – pasakojo Raimundas.
Pamenu, pirmą kartą susirinkime labai stebėjausi, ko tie padorūs žmonės čia susirinko, nes, mano akimis, ten nebuvo jokių girtuoklių.
Istorijos panašios
Atvirame susirinkime, kuriuose dalyvauti kviečiami visi norintys sužinoti apie anoniminius alkoholikus. Juose žmonės atvirai pasakoja savo istorijas.
„Nuo vaikystės jaučiau kažkokią įtampą: norėjau geresnio dviračio, kokio nors vertingo daikto, dėl to nuolat manipuliavau tėvais, paskui kitais žmonėmis. 14 metų paragavęs vyno pajaučiau ramybę, atslūgo įtampa, atsirado pasitikėjimas savimi“, – pasakojo inteligentiškai atrodantis vidutinio amžiaus vyriškis.
Jis prisipažino, kad anksti pajutęs priklausomybę vis tikėjosi jos atsikratyti verčiamas kokių nors aplinkybių: armijos, darbo, vedybų, tėvystės.
„Bet visada rasdavau progų ir priežasčių gerti: bėgau nuo atsakomybės naštos, šeimyninių rūpesčių. Tik pradėjęs lankyti anoniminių alkoholikų grupę supratau, kad reikia pačiam kapstytis iš ligos, pripažinti, kad ne pasaulis tau blogas, ne kažkokios aplinkybės tau padės, o tu pats – būtina keistis, nugalėti savo egoizmą, nuo kurio kenčia artimieji“, – pasakojo vyras.
Sulaukia supratimo ir atgauna viltį
Kitas vyras sakė nuo vaikystės matęs girtaujantį tėvą, todėl visada sau kėlė tikslą užaugęs būti idealiu tėvu, vyru. „Visur norėjau būti geriausias, o kai nepavykdavo, paguodos ieškodavau taurelėje, kaltindavau visus, tik ne save“, – kalbėjo alkoholikas.
Kiti kalbantieji irgi pabrėžė, kad jautėsi vieniši, nesuprasti, pyko ant visų, kurie nenorėjo taikstytis su jų egoizmu. „Tik pirmame programos žingsnyje yra žodis „alkoholis“, po to kalbama apie savęs keitimą, kasdienį tobulėjimą, pagalbą vienas kitam, santykių su pasaulio analizę“, – sakė anoniminiai alkoholikai.
Jie visi pabrėžė ir tai, kad būtent grupėje sulaukė supratimo, o ne pasmerkimo, realios pagalbos: „Daugelis alkoholikų beviltiškai tikisi įveikti savo ligą vieni, vien savo valios pastangomis, o po to graužia save, kai ir vėl neatsilaikė prieš taurelę. Galiausiai jie sugadina sveikatą, praranda darbus, šeimas, viltį, nusivilia savimi ir gyvenimu.“
Kodėl anonimai?
Visi grupių nariai laikosi taisyklės neklausti vieni kitų pavardžių, profesijų, nors iš pasakojamų istorijų galima suprasti, kad grupes lanko darbininkai, mokytojai, verslininkai, kunigai. „Kasdienis, su liga nesusijęs mūsų gyvenimas turi likti už durų. Man neturi rūpėti, ar atėjęs į susirinkimą žmogus yra mano vaiko mokyklos vadovas. Be to, anonimiškumas padeda įveikti savo egocentrizmą“, – aiškino Raimundas.
Grupių lyderiai taip pat privalomai keičiasi kas dvejus metus.
„Taip išvengiama vieno kurio nors lyderio dominavimo, pabrėžiama lygybė. Mes neturime žmonių, kurie atstovautų mums viešumoje, kaip daro kitos organizacijos. Juk pasitaiko, kad ir kai kurie mūsų nariai po kelerių blaivybės metų pasiduoda iliuzijai, kad jau išsivadavo iš alkoholizmo, ir išlenkia taurelę, o tada vėl įklimpsta į liūną.
Ką apie organizaciją pagalvotų dar nežinantis apie mūsų veiklą žmogus, pamatęs gražiai šnekėjusį, bet paskui vėl pradėjusį gerti alkoholiką? Manytų, kad tie susirinkimai neefektyvūs, nors taip tikrai nėra. Dauguma išlieka blaivūs. Svarbu suprasti, kad tai liga visam gyvenimui. Laikomės nuostatos, kad diena, praleista be alkoholio, mums yra pergalė ir džiaugsmas. Ne blaiviai pragyventi mėnesiai ir metai mums svarbūs, nes tai jau praeitis. Taip pat negalvojame ir apie ateitį, nes niekas nežino, kas mūsų laukia rytoj. Svarbi tik dabartis“, – kalbėjo Raimundas.
Svarbu suprasti, kad tai liga visam gyvenimui.
Anoniminių alkoholikų grupėse neleistina ir jokia religinė, politinė ar kitokia propaganda.
Alkoholikai jaunėja
Kalbinti anoniminiai alkoholikai pastebi, kad vis dažniau jų grupės sulaukia jaunų žmonių, netgi moksleivių.
Viena vertus, tai rodo, kad informacija apie efektyvią anoniminių alkoholikų veiklą pasiekia vis daugiau žmonių, todėl į grupes ateina jauni žmonės nelaukdami, kol nusiris į labai gilų dugną, bet, kita vertus, tai rodo, kad svaigalai labai išplitę tarp paauglių.
„Mes ne tik stengiamės padėti vieni kitiems, bet ir einame į mokyklas, nakvynės namus, įvairias įstaigas, skaitome paskaitas. Savo patirtimi bandome perspėti jaunus žmones apie pražūtingą alkoholio poveikį, o kitiems nešame žinią, kad ir susirgus šia liga yra išeitis“, – sakė alkoholikai.
