„Pasnigus, ėmus tam sniegui tirpti, formuojantis ledo sluoksniui, pagausėja pacientų su specifinėmis traumomis, kurios atsiranda slystant, krintant. Tai raiščių patempimai, ypač čiurnos sąnario, alkūnių, peties sąnario sumušimai. Tačiau tokiems pacientams neprireikia chirurginio gydymo. Užtenka nuskausminamųjų, šaldančių priemonių“, – teigė Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojas.
Anot jo, daugiausia nerimo kelia sunkios traumos, kurias žiemą dažniausiai patiria vyresnio amžiaus ar neblaivūs asmenys, taip pat eismo įvykių, susijusių su eismo sąlygų bei stabdymo kelio ilgio pasikeitimu, dalyviai. Nepasirenkamas tinkamas greitis, tinkamas atstumas. Gydytojo teigimu, šoninių smūgių atveju patiriami dubens kaulų lūžiai, kaklo raiščių patempimai, galvos smegenų traumos, kaklo slankstelių lūžiai.
„Žiemą jaučiame vyresnio amžiaus – 80-ies metų ir vyresnių, pacientų antplūdį. Anksčiau traumas jie patirdavo namuose. O dabar apie 30–40 proc. visų susižalojusių griūva tiesiog eidami gatvėje į parduotuvę. Griūva dažniausiai ant šono. Smegenų „kietajame diske“ yra įdėta programa – apsauginis mechanizmas. Griūdami remiamės ranka, tuomet įvyksta žastikaulio artimojo galo skeveldrinis lūžis ar sudėtingi šlaunikaulio artimojo galo lūžiai. Tik dvikovinio sporto atstovai yra išmokę saugiai nukristi.
Vyresnio amžiaus žmonės – kaip kokie porcelianiniai puodukai. Turime gražų senelį, visi džiaugiasi, kad jis juda. Bet staiga senelis nugriuvo. Puodelis krito, sudužo ir mes jį dabar turime sudėti.
Be to, vyresnio amžiaus asmenys, kurie, pristatyti į ligoninę, dažniausiai skundžiasi „nutrūkusiu filmu“ – nieko neprisimena, sudėtinga operuoti, nes anatomija yra labai suardyta – sunku užfiksuoti kaulinius fragmentus. Tokių pacientų kaulai jau prastos kokybės. Rentgenu matome šešėlį, o operacijos metu jau apčiuopiame skylę.
Vyresnio amžiaus žmonėms sunku pasiekti operacinę, nes jie serga gretutinėmis ligomis. Didžiulė nukraujavimo rizika. Jie kaip kokie porcelianiniai puodukai. Turime gražų senelį, visi džiaugiasi, kad jis juda. Bet staiga senelis nugriuvo. Puodelis krito, sudužo ir mes jį dabar turime sudėti. Psichologiškai sunku tiek mums, tiek giminaičiams“, – kalbėjo gydytojas.
Jo teigimu, po operacijos prireikia ir psichiatrų pagalbos, nes sunku užtikrinti potrauminį, pooperacinį gydymą.
Tačiau nelaimių nutinka ir jauniems žmonėms, sumąsčiusiems ekstremaliai pasidžiaugti žiemos pramogomis. Atvejų, kai susižaloja ant mašina tempiamų rogučių sėdėję asmenys – nėra daug. Tačiau jų daugiau pasitaikydavo prieškriziniu metu – apie 2006 metus. Per metus pasitaikydavo kokie 3 ar 4 atvejai.
„Sniego atsiradimas vieniems suteikia džiaugsmą, o kitiems... Nelaimių žiemą, tokių netinkamų pajuokavimų, labiau nutikdavo prieškriziniu laikotarpiu. Prisižiūri televizijoje, „Youtube“ netinkamų klipų ir nori atkartoti. Vieni daro, kiti filmuoja. Pavyzdžiui, prisirišdavo rogutes prie mašinos ir tempdavo ką. Baigiasi tokios pramogos įvairiais atvirais lūžiais, itin sudėtingomis galvos smegenų traumomis“, – komentuodamas neseniai Kauno rajone nutikusią nelaimę, kai, nukritusi nuo mašina tempiamų rogučių ir atsitrenkusi į medį, į komą paniro 19-metė mergina, teigė E.Kontautas.
Gydytojas pripažino, jog daugelis iš slidinėjimo centrų grįžta su sudėtingais lūžiais. Tokie pacientai tiesiog laiku neįvertina rizikos, ar tikrai yra pajėgūs čiuožti.
„Traumų padaugėjo, kai atsidarė Lietuvoje slidinėjimo centrai. Į penktąją dešimtį įkopęs žmogus negali atsispirti pagundai nučiuožti. Kaip, būdamas tokio amžiaus, dar nemoka čiuožti su slidėmis? Juk taip negali būti. Ir stojasi ant jų pirmą kartą. Sulaukiame ir pacientų, grįžusių su traumomis iš slidinėjimo kurortų. Juk Lietuvoje kalnų nėra, kodėl ryžtamasi, neturint patirties, čiuožti sudėtingesnėmis trasomis? Nepaskaičiuotos galimybės. Neva tai tiek metų ir dar nemoka čiuožti – negali to nemokėjimo parodyti. Aukštas intelektas, bet ima ir pagauna vėjavaikiškumas.
Nepaskaičiuotos galimybės. Neva tiek metų ir dar nemoka čiuožti – negali to nemokėjimo parodyti. Aukštas intelektas, bet ima ir pagauna vėjavaikiškumas.
Pasitaiko traumų ir nukritus nuo keturračių. Mėgsta žiemą su jais pasivažinėti. Ypač nelygiais keliais. Vertimasis per vairą, kai užkrinta keturratis ant vairuotojo, gresia ne tik lūžiais, bet ir vidaus organų sužalojimais. Trauma įvyksta per kelias sekundes, o gydymas užtrunka labai ilgai. Dažniausiai pasitaiko atviri blauzdikaulio lūžiai. Jei du lūžiai – dažniausiai prireikia keturių operacijų. Gydymas užtrunka iki 8 mėnesių.
Be to, kiekvienas sąnario amplitudės sumažėjimas sukelia didžiules pasekmes“, – patikino gydytojas.
Ar įmanoma nuo žiemos traumų apsisaugoti?
„Žiemos linksmybės visad laviruoja ant ribos. Pramogaudamas turi žinoti, kad jos gali baigtis ašaromis. Svarbiausia – blaivus protas, jokio bandos fenomeno ir alkoholio. Viskas turi būti proto ribose. Galima dėti šalmus, apsaugas, bet ir jos neapsaugos, jei rogutės bus tempiamos dideliu greičiu. Vieną vietą gal ir apsaugoti pavyks, o kitos – ne. O apie rogučių tempimą mašina – to daryti negalima. Pabrėšiu tai raudonu pieštuku“, – patikino E.Kontautas.
Svarbus apsisaugojimui nuo traumų, anot jo, yra ir tinkamos avalynės pasirinkimas. Dažniausiai perkami batai ne su guminiais padais, o plastikas juk nesilanksto. Pėda prie plastikinio pado neprisitaiko.
„Vairuotojams, ypač žiemą, patarčiau laikytis saugaus atstumo ir tinkamai pasirinkti stabdymo kelią, vengti didelio greičio“, – teigė gydytojas.
