Privačia iniciatyva įkurta viešoji įstaiga savo veiklą vykdo iš to, kiek suaukoja geros valios žmonės ar įmonės, o už dalį paslaugų jiems apmoka Valstybinė ligonių kasa. Tačiau to – gerokai per mažai, ir skelbiama, kad šis mėnuo gali būti paskutinis, kada Kauno hospisas veikia.
Be stacionarių patalpų gyvuojanti įstaiga teikia pagalbą mirštantiems žmonėms. Šiuo metu pacientų yra 17, tačiau šis skaičius nuolat kinta.
VšĮ „Kauno hospiso namai“ pagalbos prašymus išsiuntė 300 įmonių ir dar tiek pat – priminimų. Tačiau sulaukė tik trijų įstaigų laiškų, kurie iškart sutiko paremti.
„Dar 20 įmonių atsakė elektroniniu laišku ar skambučiu, kad skirti paramos negali. O visos kitos tiesiog ignoravo mūsų laiškus. Deja, kelių įmonių buvo paprašyta nei skambinti, nei siųsti laiškų, kiti gynėsi BDAR (duomenų apsaugos) įstatymu, kad pažeidėme jų privatumo teises.
Šiandien stovime su ištiesta elgetos ranka, prašydami pinigų, kad galėtume išmokėti atlyginimus dvylikai darbuotojų ir nepamirštant susimokėti SODROS įmokų bei gyventojų pajamų mokesčio (kurie šiandien sudaro didesnę finansinę dalį negu patys darbuotojų atlyginimai).
Skauda? Taip. Bet skauda ne mums, o skauda už tuos, į kurių namus nešame viltį, pagarbą, orumą, kokybišką gyvenimo patirtį paskutinėje ir svarbiausioje jų gyvenimo kelionėje.
Šiandien stovime su ištiesta elgetos ranka, prašydami pinigų, kad galėtume išmokėti atlyginimus dvylikai darbuotojų.
Jau ketverius metus klumpame, mus plaka, vėl keliamės ir einame. Esame priekyje ir brautis minioje apnuoginant savo širdį šiandien yra sunkiausias mūsų uždavinys“, – socialiniame tinkle rašė Kauno hospiso vadovė K.Krasko.
Kalbėdama su 15min GYVENIMU moteris teigė, jog svarbiausia šiandien – išgyventi šiuos metus.
Mes galime šaudyti fejerverkus, galime švęsti šventes, bet kai reikia padėti žmogui, sakome, kad negaliu.
„Savo darbu darome tai, ką privalome daryti. Beveik penkerius metus veikiame. Visą tą laiką dirbome, švietėme visuomenę, informavome, dirbome su šeimos gydytojais, viešinome veiklą ir tikrai daugybė žmonių skambina ir konsultuojasi su mumis, nes pagalbą jie gauna čia ir dabar. Jeigu žmogui reikia pagalbos – mes negalime atsakyti.
Bet pragyventi turime. Paslaugas teikiame nemokamai, tad tas mūsų pragyvenimas yra tik iš žmonių aukų, iš savanoriško darbo ir paramos“, – sakė K.Krasko.
Nors dalį paslaugų hospisui apmoka Valstybinės ligonių kasos, tačiau šiemet teko samdyti daugiau darbuotojų, o ir esami dirba gerokai daugiau, nei jiems priklauso.
Be to, kartais neužtenka gydytojo paskirtų, pavyzdžiui, dviejų vizitų, todėl jų reikia daugiau. Tai – kainuoja, taip pat kainuoja kelionės išlaidos.
„Negalime palikti žmogaus pasakę, kad mums už tai nemokės. Mūsų uždavinys nėra tik prašyti pagalbos, mūsų uždavinys – ugdyti visuomenę, kad kiekvienas matytume žmogų. Mes galime šaudyti fejerverkus, mes galime švęsti šventes, bet kai mums reikia padėti žmogui, mes sakome, kad negaliu.
Mes visi būsime toje pačioje vietoje, toje pačioje absoliučiai. Kiekvienas iš mūsų. Mes visi mirsime ir aš suprantu, kad sunkiausia pripažinti yra tai, kad tai mano veidrodis, kad aš esu toje pačioje vietoje ir privalau padėti tam žmogui“, – kalbėjo K.Karsko.
Paramos hospisas negauna iš Kauno miesto savivaldybės, nors siūlė jai tapti dalininku. K.Krasko sako, kad reikia nuolatinę pagalbą teikiančių socialiai atsakingos įmonės.
„Taip mes padėsime žmogui kokybiškai gyventi jo išėjimo kelionėje, užtikrinsime gyvenimą be skausmo, be kančios“, – teigė K.Krasko.
Prisidėti prie Kauno hospiso veiklos galima parama:
Swedbank BIC – HABALT22
LT467300010141748723
VŠĮ „Kauno hospiso namai“
Įmonės dėl paramos prašymų kviečiamos kreiptis el. paštu info@kaunohospisas.lt arba tel. +370 694 40 099.
