„Sustojau, kelias minutes pastovėjau, atrodė, kad silpnumas praėjo, – prisimena jis. – Deja, netrukus vėl pasidarė silpna. Atsisėdau ant suolo, paskambinau artimiesiems ir pranešiau, kad man labai bloga. Kas vyko toliau, neatsimenu. Pramerkiau akis tik Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje.“
Kauno klinikų kieme vyrą ištiko staigi mirtis. Tuo metu pro šalį ėjusi Kauno klinikų Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vyresnioji slaugytoja–slaugos administratorė Kristina Skrockienė pamatė jį ir šalia stovinčius du jaunuolius. „Nedvejodama pribėgau prie jų, nes supratau, kad reikia mano pagalbos. Vyro veidas jau buvo mėlynos spalvos, kakle pulso užčiuopti nepavyko. Iš karto pasakiau, kad reikės atlikti pradinį gaivinimą“, – prisimena K.Skrockienė.
Norėdami atlikti pradinį gaivinimą, pirmiausiai jie apvertė Bernardą ant nugaros. K.Skrockienė atvėrė kvėpavimo takus, vienas iš šalia esančių jaunuolių atliko širdies masažą, o kitas kvietė skubią pagalbą. „Netrukus prie mūsų prisijungė ir kolegos, gaivinti padėjo gydytojas rezidentas Rokas Nekrošius. Atvykęs reanimobilis skubiai nuvežė pacientą į Kardiologijos kliniką“, – pasakoja medikė.
Kauno klinikose vyrui atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jam – miokardo infarktas. Pacientą gydęs Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas Martynas Jurėnas pažymi, kad įvykus staigiai mirčiai, aplinkiniai turėtų nelikti abejingi, nepasimesti ir kaip galima greičiau kviesti netoliese esančią pagalbą arba skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
„Pacientas į gydytojų kardiologų rankas pateko itin sunkios būklės po įvykusios staigios mirties. Dalis sėkmingo gydymo priklausė ir nuo laiku atlikto pradinio gaivinimo. Kuo anksčiau jis pradedamas, tuo gydymo prognozės yra sėkmingesnės“, – pradinio gaivinimo reikšmę pabrėžia M.Jurėnas.
Gydytojas kardiologas priduria, kad miokardo infarktas – tai širdies liga, kai dėl širdies kraujotakos pablogėjimo negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo. „Dažniausiai jis pasireiškia staiga, todėl įvykus miokardo infarktui, svarbiausias yra laikas – kuo greičiau galėsime suteikti pagalbą pacientui, tuo geresnių gydymo rezultatų sulauksime“, – pastebi M.Jurėnas.
Patekęs į Kauno klinikas, Bernardas skubiai nuvežtas į intervencinės kardiologijos operacinę, kurioje sėkmingai atkurta kraujotaka vainikinėse arterijose, maitinančiose širdies raumenį. Joms užsikišus ir įvyksta miokardo infarktas.
„Vėliau, atlikus papildomus tyrimus ir pritaikius medikamentinį gydymą, paaiškėjo, kad paciento širdies raumuo miokardo infarkto metu stipriai nukentėjo. Siekiant apsaugoti pacientą nuo staigios mirties pasikartojimo ateityje, pacientui implantuotas širdies defibriliatorius. Jis sugeba atpažinti širdies ritmo sutrikimus ir juos laiku nutraukti, taip išgelbėdamas žmogaus gyvybę“, – aiškina gydytojas kardiologas.
Atstačius širdies vainikinių arterijų kraujotaką, paciento būklė stabilizavosi. Šiuo metu Bernardas jaučiasi daug geriau. „Turiu daugiau jėgų, iš lėto savijauta gerėja. Visai neseniai į namus grįžau po atliktos reabilitacijos. Esu labai dėkingas medikams, kurie išgelbėjo mano gyvybę“, – teigia Kauno klinikų pacientas.
Per metus į Kauno klinikų Kardiologijos kliniką atvyksta apie 1,7 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuojamas miokardo infarktas. Gruodžio 5–9 dienomis minima Miokardo infarkto savaitė. Gydytojai ragina, pajutus pirmuosius šios ligos simptomus – staigų, ūmų ir intensyvų maudimą kairėje krūtinės pusėje, plintantį į kairę ranką ar žandikaulį, nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją medicinos pagalbą. Įvykus miokardo infarktui, laikas – ypatingai svarbus, o kiekviena uždelsta minutė gali būti lemtinga.
Daugiau informacijos apie miokardo infarktą galite rasti čia.
Daugiau informacijos, kaip taisyklingai atlikti pradinį gaivinimą, galite rasti čia.
