Karštis, drėgmė, tvankumas, šviesa ir ilgi vakarai gali sutrikdyti jautresnių žmonių oganizmo ritmą. O kur dar poreikis visur dalyvauti, nes „juk vasara!“, ir svetimų asmenų atostogų nuotraukomis užtvindyti socialiniai tinklai. Nenuostabu, kad dalis žmonių neatlaiko ir vasarą susiduria su depresijos simptomais.
Kas tai, kodėl taip nutinka ir kaip spręsti problemą, kalbamės su gydytoja psichoterapeute Neringa Rogalskyte.
– Neringa, kai tarėmės dėl interviu, užsiminėte, kad jūsų užimtumas didelis ir nepasakytumėte, jog vasarą pacientams būtų žymiai lengviau. Kodėl taip yra?
– Neretai žmonės yra linkę ateitį įsivaizduoti kur kas lengvesnę, gražesnę ir paprastesnę nei dabarties momentą. Vis kažko laukiam, svajojam, planuojam: „kai išeisiu iš darbo, kai daugiau uždirbsiu, kai numesiu svorio, kai...“ Vis projektuojam ateitį kaip išganingą kelią patirti laimę, džiaugsmą ir pilnatvę, tačiau ta ateitis dažnai tebūna tarsi miražas, prie kurio taip ir nepriartėjam, net kai ateina išsvajoti momentai.
Panašiai atsitinka ir su vasaros laukimu. Daug mėnesių pratūnoję tamsoje ir šaltyje, tikimės, kad vasarą visos problemos dings, galėsime pradėti džiaugtis gyvenimu. Kai kuriem taip ir nutinka, tačiau daugumai nutinka gyvenimas. Su visais savo atspalviais. Vasaros sezonas neduoda garantijos, kad problemos išnyks. Visas gyvenimas realiai yra vien problemų sprendimas. Net ir vasarą jos niekur nedingsta – vienos keičia kitas, vienos palengvėja, kitos pasunkėja.
– Kodėl tuomet vieniems, atėjus vasarai, prailgėjus vakarams ir gaunant daugiau saulės šviesos, iš tiesų pagerėja, o kitiems nuo tokio „derinio“ netgi pablogėja?
– Žmonės turi skirtingus jautrumo lygius skirtingiems dirgikliams. Vieni esame jautresni šalčiui, šviesos trūkumui, drėgmei, kiti – priešingai, sunkiau pakelia kaitrą, saulę, sausrą. Tad tiems, kuriems sunkiau žiemą, paprastai vasara būna tikra atgaiva. Bet tiems, kurie šalčiu ir tamsa nesiskundžia ir gal net ja pasimėgauja, vasaros kaitra ir saule pasidžiaugti jau gali būti sunkiau.
Vis projektuojam ateitį kaip išganingą kelią patirti laimę, džiaugsmą ir pilnatvę, tačiau ta ateitis dažnai būna tarsi miražas, prie kurio taip ir nepriartėjam.
Žinoma, gali būti visaip, nes žmonės labai skirtingi, ir čia kol kas paminėjau tik fiziologinius jautrumo tam tikriems dirgikliams ypatumus. Tačiau mes esame skirtingai jautrūs ir nevienodai atsparūs psichologiniams niuansams, vieni lengviau atsitiesiame po gyvenimo mestų iššūkių ir išbandymų, kitiems prireikia laiko. Nevienodą emocinį santykį turime ir su metų laikais. Net jei fiziologinius vasaros aspektus toleruojame gerai, tačiau įvykiai, nutikę praeityje vasarą, gali palikti įspaudą mūsų santykiui su šiltuoju sezonu. Pavyzdžiui, jei kažkurią vasarą netekome artimo žmogaus ar mus atleido iš darbo, šis sezonas mums gali vis priminti apie tuos įvykius ir ne visada dėl to jausimės gerai, net jei šildo saulutė ir plaukus kedena gaivus vėjelis...
– Pastaruoju metu pradėta kalbėti apie vasaros afektinį sutrikimą. Kokie yra simptomai ar požymiai, kad mus jis – galimai ar neabejotinai – veikia?
– Dažniausias požymis – kad sutrinka miegas. Tampa sunku užmigti, o užmigus nenubudinėti. Taip pat – apetito pokyčiai: dažniausiai sumažėja apetitas ir susidomėjimas maistu, dėl ko krinta svoris. Atsiranda padidėjęs nerimastingumas, baimė.
Vasaros afektiniam sutrikimui būdinga depresinė simptomatika: jėgų stygius, liūdna, prislėgta būsena, sumažėjęs susidomėjimas veiklomis. Kiti gali tapti irzlesni, piktesni. Gali daugėti frustracijos, tampa sunkiau bendrauti su kitais, atsiranda noras „nuo visko atsiriboti“.
Taip pat būdinga negalėjimas susikaupti įprastiems kasdieniams darbams, įsitraukti į įvairias veiklas. Padidėjęs jautrumas karščiui, šviesai, drėgmei.
– Nuo ko apskritai toks sutrikimas prasideda, kas jį paskatina?
– Tikėtina vasaros depresijos priežastis – natūralaus kūno laikrodžio išsiderinimas. Dėl oro, šviesos, drėgmės pokyčių, gamtos alergenų pagausėjimo sutrinka žmogaus nervinė ir hormoninė reguliacija, todėl atsiranda jausmas, kad žmogus „išėjo iš ritmo“, „išsibalansavo“ tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Būtent šis disbalansas ir gali sukelti vasaros depresiją.
Oras gali ne tik pats savaime būti „trigeris“ polinkiui į depresiją ir melancholiją, bet gali veikti mūsų savijautą ir netiesiogiai. Pvz., daugelis žmonių sunkiai toleruoja vasaros kaitrą bei drėgmę ir dėl šios priežasties laiką leidžia namuose, pradeda vengti mankštintis, sportuoti ar gaminti maistą, kad dar labiau nesukaistų, dažniau užsisako maisto į namus ar valgo nesubalansuotą, greitai prieinamą maistą. Visas šis derinys, t. y. izoliacija, nejudrumas ir nevisavertis valgymas, gali prisidėti prie prastos savijautos, prislėgtos, apatiškos nuotaikos ir mažo energijos lygio.
Dėl oro, šviesos, drėgmės pokyčių ir gamtos alergenų sutrinka nervinė ir hormoninė reguliacija, atsiranda jausmas, kad žmogus „išėjo iš ritmo“.
Tad ar tai būtų pavasaris, vasara, ruduo ar žiema, sveikatai palankūs gyvensenos elementai išlieka svarbūs visada.
– Savo instagramo paskyroje „(Ne) apie mitybą“ rašėte, kad jei paskutiniu metu skrolindami socialinėje medijoje jaučiamės, jog gal kažkas su mumis negerai ir tas vasaros lengvumas taip ir neateina, tai tokie esame ne vieni. Kiek tokių „mūsų“ gali būti? Kiek žmonių tai paliečia?
– Kadangi vasaros sezoninės depresijos forma turi daugiau sluoksnių, yra retesnė ir kompleksiškesnė už žiemos depresijos tipą, mokslininkams sunku fiksuoti statistiką, tačiau šiuo metu apytiksliai nustatyta, kad vasaros depresija kankina 1 proc. gyventojų.
Kaip matome, tai kur kas retesnis reiškinys nei žiemos depresija, pasireiškianti apytiksliai 5 proc. žmonių. Vis tik svarbu paminėti, kad labai sunki sezoninės vasaros depresijos forma gali smarkiai padidinti savižudybės riziką, tad nevertėtų lengvai numoti ranka į tai, kad kažkam vasarą tampa sunkiau gyventi ir funkcionuoti.
– Ar yra kažkokie būdingesni požymiai, kokius žmones vargina šis afektinis vasaros sutrikimas? Kitaip tariant, kas tiems žmonėms bendra?
– Nėra aiškaus atsakymo, kodėl vienus paveikia sezoninis afektinis sutrikimas, o kitų ne, tačiau manoma, kad pagrindiniai neurotransmiteriai, dalyvaujantys reguliuojant mūsų kūno temperatūrą, pavyzdžiui, serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, taip pat reguliuoja mūsų nuotaiką, tad kas dažniausiai pastebima bendro tarp vasaros depresija kamuojamų žmonių, tai kad jie paprastai jau turi tam tikrų gretutinių psichikos sutrikimų: nerimo spektro sutrikimų, priklausomybių, valgymo sutrikimų, nuotaikos afektinių sutrikimų...
Kitaip tariant, šiuos žmones sieja tai, kad jų neurotranmiteriai neurofiziologiškai yra linkę į greitesnį išsibalansavimą.
– Esate užsiminusi, kad ir riboti finansai, kurie nesuteikia pakankamai galimybių pailsėti, kai visi, rodos, aplinkui ilsisi – ir tikrai ne mieste ant asfalto, gali paskatinti blogą mūsų savijautą?
– Ne riboti finansai neleidžia mums pailsėti ir nurimti, o interpretacijos bei vertinimai, ką tie riboti finansai sako apie mus ir mūsų gyvenimą. Paprastai prie blogos savijautos dažnai prisideda ir lyginimasis su kitais. Šiais laikais, kai patogiai gulėdami ant sofos galime stebėti, kaip socialinėse medijose žmonės vaizduoja save besimėgaujant prabanga, kelionėmis, laimingomis akimirkomis, natūralu, kad kyla noras lygintis, save nuvertinti už tai, kad negalime sau leisti panašaus gyvenimo. O jei toks žmogus dar yra su nepastovia, menkesne saviverte, didesniu jautrumu ir pažeidžiamu, sunkiai mokantis pastebėti šviesią gyvenimo pusę, turintis polinkį daryti mąstymo klaidų ir jomis tikėti – blogos nuotaikos kokteilis praktiškai garantuotas.
– Kiek šį afektinį sutrikimą lemia socialinis spaudimas, tarsi būtinybė vasarą visur eiti – po darbo ir savaitgaliais, net jei žmogus iš nuovargio vos kojas pavelka?
– Na, šiais laikasi spaudimas visur suspėti ir dalyvauti tikrai yra nemenkas. To spaudimo galbūt nepajaučia tie, kurie gerai žino, kas jiems patinka, o kas ne, kas jiems kuria vertę, kokios veiklos atrodo prasmingos ir naudingos.
Tačiau vėlgi, jei žmogus yra tarsi „pasimetęs“, nelabai supranta savęs, savo norų ir poreikių, jam gali būti sunkiau atsispirti visuomenės normoms ir tendencijoms. Tuomet gali atrodyti, kad jei kiekvienas vasaros savaitgalis dar nėra suplanuotas ir negyvenama režimu „nieko nespėju, niekam neturiu laiko“, tai gyvenama kažkaip ne taip. Kad žmogus yra nepakankamai produktyvus, nepakankamai įdomus, našus ir sėkmingas.
– Kaip rekomenduotumėte vaduotis iš šios būsenos, kol ji dar nepažengė labai toli?
– Vasaros depresinė būsena yra gana sunkiai valdoma ir reguliuojama, bet visgi yra būdų, kaip galime sau padėti. Visų pirma, labai svarbu laikytis ritmo, rutinos, turėti savo ritualus ir praktikas, kurios mus įžemina, atgaivina ir suteikia pasitenkinimo. Svarbu susidėlioti pasirūpinimo savimi prioritetus priklausomai nuo to, kokie mūsų poreikiai vasarą būna svarbiausi. Pvz., jei prastai miegame, reikia skirti dėmesio miego kokybės gerinimui, o jei jaučiame, kad trūksta šilto, nuoširdaus bendravimo – investuoti laiko į socializavimąsi. Jei matom, kad nuotaiką nepalankiai veikia socialinės medijos, reikia stengtis kiek įmanoma tai riboti.
Svarbu susidaryti vasaros iššūkių įveikos kortelę ir ja naudotis, pasiruošti iš anksto, ką aš darysiu ir ko ne, kai matysiu, kad darosi sunku funkcionuoti.
Kitaip tariant, svarbu susidaryti vasaros iššūkių įveikos kortelę ir ja naudotis, tai yra pasiruošti iš anksto, ką aš darysiu ir ko nedarysiu, kai matysiu, kad darosi sunku funkcionuoti, dirbti, gyventi visavertį gyvenimą.
Na, o jei matome, kad savo pačių ir artimųjų pagalbos nepakanka, nepamirškim, kad galime kreiptis ir profesionalios pagalbos pas specialistus, kurie yra apmokyti ir žino, kaip tokiam žmogui padėti.
– Ar tokiems asmenims atėjus rudeniui pagerėja? Ar nėra taip, kad jei jau vasarą blogai, tai atėjus šaltam ir tamsiam periodui – apskritai „amen“ savijautai?
– Tiems, kam iš tikrųjų šiltuoju metų periodu išsivysto vasaros depresija, rudeniop paprastai ima ne blogėti, o lengvėti. Keičiantis klimatui, rudenėjant, atsiranda daugiau vėsos, gyvenimo tempas sulėtėja, trumpėja vakarai, o tai šiuos žmones veikia gydančiai. Jie pradeda jausti, jog vėl viskas tarsi stoja į savas vėžes, padaugėja lengvumo ir harmonijos.
Apie pagalbos sau būdus galite plačiau sužinoti pagalbasau.lt