– Kas yra artroskopija, artroskopinė operacija, kaip ji atliekama?
– Artroskopija yra vienas minimaliai invazyvios chirurgijos būdų. Tai nėra naujas gydymo metodas, tačiau pastaruoju metu jo galimybės tampa vis didesnės.
Šiai operacijai naudojama optinė įranga, kuri per nedidelius pjūvius įvedama į kelio ar kitą sąnarį, mes monitoriuje matome sąnario vaizdą, galime atlikti ir diagnostines procedūras, ir pačias įvairiausias manipuliacijas sąnaryje.
Kelio sąnarys yra didžiausias sąnarys ir turbūt vienas lengviausiai pasiekiamų pasitelkiant artroskopą.
Kelio sąnarys yra populiariausias, bet šį metodą lygiai taip pat sėkmingai galima taikyti peties, klubo, čiurnos, alkūnės, riešo sąnariams. Panaudojant smulkesnio kalibro instrumentus ir optinę įrangą, galima atlikti ir plaštakos ar pėdos sąnarių operacijas.
– Ar ši operacija sudėtinga, palyginti su įprastomis?
– Techniškai ši operacija yra kiek sudėtingesnė, tačiau kai kurios jų nėra sudėtingos. Kartais ir operacijos laikas dėl geresnio matomumo ir mažesnių pjūvių gerokai sutrumpėja.
– Kokiais atvejais atliekama kelio sąnario artroskopija?
– Kelio sąnarys yra didžiausias sąnarys ir turbūt vienas lengviausiai pasiekiamų pasitelkiant artroskopą. Jo patologijos gydymas ir pradėjo artroskopijos erą. Galima gydyti labai įvairią patologiją. Dažniausiai yra meniskų plyšimai, raiščių pažeidimai, įvairūs sąnario nestabilumai, kremzlės ligos.
Šis metodas pasitelkiamas kaip pagrindinė priemonė vizualizuojant sąnarį ir per kitas operacijas. Galimybės yra beveik neribotos, aišku, ne viską galime šiuo būdu pagydyti. Bet labai daug problemų, ypač susijusių su kelio sąnariu, šiandien sprendžiama pasitelkiant artroskopiją.
– Kuo ypatinga kelio sąnario artroskopinė operacija, palyginti su įprasta operacija? Ir kada taikyti artroskopijos negalima?
– Nuo įprastinės operacijos ši skiriasi tuo, kad per operaciją atliekami labai nedideli pjūviai – paprastai tai būna du pjūveliai po 1 cm. Per vieną jų įvedama optinė įranga, kitas pjūvis naudojamas instrumentams įvesti.
Atliekant artroskopiją labai sumažinama pati operacinė trauma, padidinamas operacijos tikslumas, nes matomumas yra tikrai daug geresnis, nei atliekant operaciją atviruoju būdu, vaizdas yra padidinamas. Dėl šių priežasčių paciento sveikimas yra daug greitesnis ir operacijos sėkmė didesnė.
Artroskopija netaikoma keičiant sąnarius, gydant kai kurių kaulų lūžius, sąnario išorėje esančių raiščių pažeidimus ar kai kuriuos kremzlės pažeidimus. Tačiau neretai šiais atvejais artroskopija pasitelkiama kaip pagalbinis metodas, leidžiantis chirurgui sumažinti operacijos apimtį ir padidinti jos tikslumą.
– Kaip prieš tokią operaciją turi pasiruošti pacientas, kokius tyrimus turi atlikti?
– Ši operacija yra saugi, minimaliai invazyvi, todėl koks nors ypatingas paciento ištyrimas nereikalingas. Atliekamas bendras kraujo tyrimas, tam tikras širdies ištyrimas – kaip ir prieš bet kurią kitą vidutinės apimties operaciją.
Jeigu pacientas turi žymesnę gretutinę patologiją, yra vyresnio amžiaus, gali prireikti ir papildomų tyrimų – juos paskiria šeimos gydytojas.
– Kokios galimos kelio sąnario artroskopijos komplikacijos?
– Kadangi šis metodas yra minimaliai invazyvus, gaunamas didelis tikslumas, komplikacijų rizika labai sumažėja. Galbūt galėtume kalbėti apie bendras komplikacijas, kurios būdingos visoms chirurginėms operacijoms, tai: infekcijos, giliųjų venų trombozės, nejautros sukeltos komplikacijos.
Daugiausia komplikacijos po artroskopinės operacijos įvyksta drauge su gretutinėmis ligomis, kurios gali lemti didesnę komplikacijų riziką.
Likusią pokalbio dalį su gydytoju ortopedu traumatologu M.Klinga apie tai, koks paciento laukia pooperacinis laikotarpis, kiek laiko prireikia sugrįžti į įprastą gyvenimą, kas būtina po kelio sąnario artroskopijos, kad gijimas būtų sėkmingas, kviečiame žiūrėti žemiau esančiame laidos „Gydytojas pataria“ vaizdo įraše.
