„Neišmatuojamos stiprybės mūsų mažieji ištveria tokius sunkumus, kad suaugusiojo suvokimu sunku ir suprasti. Tokią kainą už savo sveikatą ir gyvybę jie moka net ir būdami dar visai kūdikiai“, – dalindamasi mamos ir vaiko kelionės istorija svarstė Paramos ir labdaros fondo „Mamų unijos“ vadovė Eglė Mėlinauskienė.
Akių retinoblastomos gydymo Lietuvoje nėra – visi vaikai, kuriems diagnozuojama ši vėžio forma, iš Sveikatos draudimo fondo lėšų siunčiami gydytis į užsienį – į Šveicarijos kliniką, atliekančią akių operacijas ir kitas procedūras vaikams. Tačiau pinigų kelionėms, kurių per pirmuosius keletą metų nuo ligos diagnozės būna tikrai daug, šeimos turi rasti pačios. Dažnai šeimai neįveikiama kliūtis gauti gydymą, todėl retinoblastoma sergančius vaikus ėmėsi globoti „Mamų unija“.
Jautrią šios šeimos istoriją 15min GYVENIMAS jau aprašė, kai šeima ruošėsi išvykti gydymui pirmą kartą. Tuomet mama atvirai pasakojo, koks džiaugsmas buvo neregių šeimoje gimęs matantis vaikas ir kokį šoką patyrė, kai išgirdo skaudžią diagnozę.
Gauti leidimus išvykti pasirodė misija neįmanoma
„Procedūra mums buvo paskirta balandžio 24 d., o išvykome balandžio 20 d. Leidimą išvykti iš Lietuvos gavome pakankamai lengvai, bet gauti leidimą įvažiuoti į Vokietiją ir Šveicariją atrodė sunkiai įmanoma.
Kreipėmės ir į Vokietijos ambasadą, ir į Šveicarijos, bet mums pasakė, kad norint įvažiuoti karantino laikotarpiu į šias šalis reikia specialių vizų, būtų reikėję siųsti jiems šūsnis popierių, savo asmens dokumentus. Taigi viskas būtų labai ilgai užtrukę ir greičiausiai mums net nebūtų pavykę išvykti.
Laimė, viena tokio paties likimo šeima, kuriai taip pat jau teko vykti į Šveicariją per karantiną, patarė kreiptis į Šveicarijos garbės konsulą Lietuvoje Bruno Kasparą, kuris jiems padėjo sutvarkyti dokumentus.
Aš jam parašiau ir jis geranoriškai atsišaukė – nereikėjo jokių vizų, nieko. Užteko Šveicarijos ligoninės patvirtinimo apie tai, kad mums būtina pas juos atlikti procedūrą. Jis sutvarkė dokumentus įvažiavimui į Šveicariją ir tranzitui per Vokietiją“, – pasakojo jauna mama.
Meldžiasi, kad būtų atnaujinti skrydžiai
Kadangi Deimantė pati beveik nemato, o jos vyras – visiškas neregys, šeimai buvo iššūkis ir susirasti vairuotoją. Vėlgi padėjo pažįstami žmonės.
„Iš Klaipėdos atplaukėme į Kylį Vokietijoje, o iš ten per pažįstamus rastas vairuotojas per visą naktį mus vežė iki Šveicarijos. Anksti ryte jau buvome pasiekę tikslą.
Kelionė buvo labai varginanti. Nežinau, kas nutiko Adrijui – ar jam dantys dygo, ar nepatiko nauja vieta, bet visą kelionę jis verkė, aprimdavo tik ant rankų, net žaisti nenorėjo.
Nėra lengva tiek valandų keliauti, kai vaikas nuolat rėkia, juolab kad važiavau viena, be vyro. Jo nuotaika pasikeitė tik po procedūros – atrodė, kad tai jau visai kitas vaikas“, – dalinosi Deimantė.
Žinoma, dieną prieš procedūrą kūdikiui buvo atliktas koronaviruso testas. Jis buvo neigiamas.
„Pati procedūra akių klinikoje praėjo sklandžiai. Situacija nėra bloga. Vienoje akyje vis dar likę trys augliukai, kurie buvo gydomi, bet jie tokie maži, kad matomi tik skeneriu, o kita akis visiškai sveika. Ir abiejų akių regėjimas yra vienodas, taigi vaikas mato vienodai abiem akimis. Tiesa, šį kartą dėl koronaviruso regėjimo testo jam nedarė, bet tai yra patvirtinę ankstesni testai“, – teigė pašnekovė.
Nauja, jau devintoji, gydymo procedūra Adrijui numatyta gegužės 25 d., tačiau mama labai tikisi, kad tuo metu į Šveicariją jau bus įmanoma skristi.
Tokių šeimų Lietuvoje yra ne viena ir joms visoms be galo svarbi visų mūsų finansinė pagalba. Padėti galite skirdami savo 1,2% GPM vaikų gydymui ir slaugai. Kaip tai padaryti, rasite čia. Taip pat galite pervesti auką tiesiogiai „Mamų unijai“. Aukojimo būdus rasite čia.
