Sužinoję gydymo kainą suprato, kad neišsimokės
„Su žmona ilgą laiką keliaujame, daug laiko praleidžiame Tailande, todėl natūralu, kad esame apsidraudę. Anksčiau esame turėję įvairių medicininių išlaidų bet jos būdavo nedidelės ir apsimokėdavome patys, vėliau draudimas grąžindavo.
Šį kartą žmonai prasidėjo aštrūs pilvo skausmai, vėmimas, atsirado silpnumas. Tuo metu buvome Tailando sostinėje Bankoke, buvo šeštadienio vakaras. Susiskambinome su artimiausia ligonine. Deja, tuo metu gydytojų jau nebuvo, liepė atvykti iš pat ankstaus ryto.
Nupasakojus situaciją, mums paskyrė vizitą pas gastroenterologą ir paminėjo, kad greičiausiai gydytojas darys tyrimus. Sužinoję jų kainą sunerimome, nes tiek pinigų tuo metu neturėjome. Buvo kalbama apie 1000-1700 eurų. Iškart paskambinau draudimo duotais numeriais. Esame patyrę keliautojai, todėl prieš drausdamiesi visada išsiklausinėjame, kas būtų esant įvairiems scenarijams. Draudimo bendrovė patikino, kad šiais numeriais mums padės visą parą, visomis savaitės dienomis. Taigi mums buvo ramu“, – pasakojo vyriškis.
Akibrokštas ligoninėje: iš vakaro sutartos garantijos nėra
Tą patį šeštadienio vakarą jis paskambino nurodytu numeriu, nupasakojo situaciją ir informavo, kad ligoninė išsiuntė draudimui užklausą dėl medicininių išlaidų patvirtinimo.
Atsiliepęs jaunuolis patikino, kad niekuo negali padėti nes... yra savaitgalis. Patarė laukti pirmadienio. Negalėjau suvokti, ką jis kalba, o jis net po 15 minučių pokalbio vis kartojo kaip robotas: „Laukite pirmadienio“.
„Ir tada ištiko šokas. Atsiliepęs jaunuolis patikino, kad niekuo negali padėti nes... yra savaitgalis. Patarė laukti pirmadienio. Negalėjau suvokti, ką jis kalba, o jis net po 15 minučių pokalbio vis kartojo kaip robotas: „Laukite pirmadienio“. Ligoninė taip pat man paskambino ir pranešė, kad gavo tokį patį atsakymą: draudimas savaitgalį nedirba. O juk ligoninės medikai nepajudins nė piršto, jeigu neturėsiu garantinio laiško, kad draudimas apmokės išlaidas. Nežinau, kiek kartų skambinau tą vakarą. Duotais draudimo bendrovės numeriais atsiliepdavo jauni žmonės, kurie neturėjo supratimo ir instruktažo, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Eilinio skambučio metu gavau kitą numerį, kuriuo turėjo mums padėti. Susiskambinau. Vėl ir vėl aiškinau situaciją, man vėl davė dar kitą numerį. Galiausiai po kelių valandų gavau patikinimą, kad viskas gerai, jie susisiekė su ligonine ir nusiuntė garantinį raštą dėl paslaugų apmokėjimo. Todėl ryte išskubėjome į ligoninę. Gydytojas paskyrė du tyrimus – skrandžio ir žarnyno. Jiems pasiruošti trunka 4 valandas. Jeigu iškart pradėsime ruoštis, iki skyriaus užsidarymo spės viską atlikti, kadangi šis skyrius sekmadienį dirba tik iki pietų. Tačiau atėjusi sesutė vėl praneša netikėtą žinią: draudimo garantinio rašto nėra“, – toliau istoriją dėstė pašnekovas.
Pasijuto tarsi atvykę iš „bananų respublikos“
Vėl šokas. Vėl blaškymasis ir draskymasis. Skambinėjimas į Lietuvą. Pasak jo, ligoninė buvo pašiurpusi, net klausė, iš kokios jie šalies.
„Sesutės jau pradėjo sakyti, kad nespės šiandien padaryti jokių tyrimų, o žmona sėdi jau paruošta su specialiais ligoninės drabužiais, jau su išvalytu žarnynu. Absurdas. Galiausiai po 4 valandų gavome atsakymą, kad draudimas patvirtino apmokėjimą. Tačiau ar taip viskas turi vykti? Jei patys nebūtume nieko darę, skambinėję, niekas nebūtų nė piršto pajudinęs, nes esą savaitgalis“, – piktinosi vyras.
Kaip paaiškėjo po tyrimų, žmonai iš tiesų reikėjo gydymo – iš ligoninės ji buvo išleista išrašius saują vaistų. Žinoma, atvejis buvo nemirtinas, tačiau jeigu iš tiesų būtų toks buvęs? „Pavyzdžiui, galvą reikėtų prisiūti... Ligoninė susisiekia su draudimu ir išgirsta: „Laukite ryto arba pirmadienio“, – teigė pašnekovas.
Bendrovė tikina, kad apmokėjimą patvirtino
Pašnekovas bendrovei parašė laišką, reikalaudamas paaiškinimo, kodėl jis turėjo patirtį tokį stresą ir tiek vargti dėl to, kas jiems priklausė pagal draudimo sutartį.
Gydytojas paskyrė du tyrimus. Jiems pasiruošti trunka 4 valandas. Tačiau atėjusi sesutė vėl praneša netikėtą žinią: draudimo garantinio rašto nėra.
Pirmasis atsakymas atėjo lakoniškas: „Informuojame, kad gavome Jūsų pranešimą apie įvykį, bylos Nr. X. Ligoninei nusiuntėme patvirtinimą, kad draudimo apsauga galioja. Jei už gydymo paslaugas susimokėjote iš savo lėšų, prašytume atsiųsti turimų dokumentų skenuotas arba fotografuotas kopijas (išrašai, sąskaitos)“.
„Jau pradėjome ieškoti čia vietoje draudimo, nes ši situacija sukėlė didelį nepasitikėjimą. Žmogus moki už draudimą ir turėtum niekuo nesirūpinti, bet turi ragais nagais kovoti už savo teises. Būtų mažesnė suma, būtume patys susimokėję, bet tuo metu tokios sumos neturėjome. Apsilankymas ligoninėje iš viso kainavo 1300 eurų.
Nežinodamas, ko griebtis, pagalbos net „Facebook'e“ prašiau. Viena moteris, kuri dirba draudime 15 metų, užsiminė, kad draudikai naktį ir savaitgaliais pasodina atsakinėti į skambučius studentus, kurie žalio supratimo neturi, ką daryti tokiose situacijose. Nežinau, ar tai tiesa bet panašu, kad įmanoma“, – piktinosi keliautojas.
Tiesa, vėliau iš draudimo bendrovės atėjo antras laiškas, šįkart jau konkretesnis: „Apgailestaujame dėl patirtų nepatogumų. Pagal kelionių draudimo taisykles yra atlyginamos pokalbių išlaidos telefonu iki 60 eurų už skambučius į gydymo įstaigą, draudimo bendrovę. Jūs viską padarėte teisingai – kreipėtės dėl įvykio nurodytais telefonais. Dar kartą labai atsiprašome, jei kažkuri aptarnaujanti grandis nesuveikė, kaip turėjo suveikti. Dėl to ėmėmės atitinkamų veiksmų, kad panašios situacijos nepasikartotų.“
Vyras neatsistebi, kad situacijoje, kurioje pacientas turėtų visiškai nedalyvauti, bendrauti tarpusavyje turėtų tik ligoninė ir draudimo bendrovė, jiems patiems teko viską tvarkytis, skambinėti daug kartų į Lietuvą. Pasak jo, iš tiesų būtų įdomu sužinoti, ką daryti tokiais atvejais.
Kelionių draudimo patirtys – skirtingos
Kai lietuvis apie savo bėdą pasiskelbė „Facebook'e“, žmonės pradėjo dalintis panašiais kuriozais. Susižeidus Kambodžoje teko laukti net devynias valandas, kol medikai susiūs žaizdas, nes tiek laiko draudimo bendrovė nepatvirtino, kad apmokės už šias paslaugas. Kiti keliautojai išsisuko dalį sumos sumokėję iš savo kišenės ir žodžiu pažadėję, kad darbo dieną „atsibus“ jų draudimo bendrovė.
Beje, panašių keblumų kyla ne tik su lietuvišku kelionių draudimu. Kaip pasakojo pašnekovas, pažįstama lietuvė, gyvenanti Anglijoje, keliavo apsidraudusi šios šalies draudimu. Mergina pateko į avariją, jai skilo žandikaulis. Ligoninėje buvo konstatuota, kad reikia operacijos, kuri kainuos 9000 svarų. Jos draudimo bendrovė atsakė tik po penkių dienų. Mergina neapsikentusi jau buvo grįžusi į Jungtinę Karalystę, kur ją ir operavo.
Tiesa, žmonės dalinosi ir geromis patirtimis. Pavyzdžiui, vieni lietuviai taip pat šeštadienio vakarą savo draudimo bendrovės buvo nukreipti į pagrindinį centrą Danijoje. Jų darbuotojai ne tik patvirtino apmokėjimą, bet ir kas valandą skambindavo paklausti, ar viskas gerai.
Patarimas: jei galite, susimokėkite patys
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis patikino, kad visos draudimo bendrovės privalo ir užtikrina pagalbos teikimą visą parą. Dauguma jų turi tarptautinius centralizuotus skambučių centrus. Kuri grandis nesuveikė šioje situacijoje, kai lietuviai gavo bendrovės patvirtinimą, kad paslaugos bus apmokėtos, o ligoninė – ne, esą tik galima spėlioti.
„Gali būti įvairių trukdžių. Jeigu patvirtinimas buvo gautas vakare, gal kažkas ligoninėje jo neperdavė tolesnei grandžiai. Jeigu sumos už paslaugas yra nedidelės, kad viskas vyktų greičiau, visada patariama susimokėti patiems. Formaliai kompensuoti išlaidas draudikas privalo per 30 dienų, tačiau iš tiesų tai sutvarkoma labai greitai. Šiuo atveju žmonės jau iš anksto buvo sutarę su draudikais, kad jų paslaugos bus apmokėtos, tad pirmadienį jie galėtų pateikti sąskaitą ir per porą dienų pinigai būtų pervesti.
Tačiau jei paslaugų sumos didelės, natūralu, jog draudikas šiek tiek daugiau nori žinoti apie situaciją, kad būtų tikras, ar tai draudiminis įvykis. Suprantu, kad tokios situacijos visada sukelia daug streso, tačiau bet kuriuo atveju džiaugiuosi, kad šie žmonės buvo apsidraudę, nes tuomet jie dar patirtų ir didelį finansinį nuostolį“, – aiškino pašnekovas.
Pasak A.Romanovskio, tam tikrais atvejais, ypač didelėje šalyje ar dideliame mieste, galima netgi pasiskambinti draudikams, kad jie rekomenduotų ligoninę, kadangi ne su visomis ligoninėmis bendrovė turi gerą patirtį. Tam tikrais atvejais draudikas gali netgi sraigtasparnį užsakyti pervežimui ir pan.
Tik būtinoji pagalba suteikiama nelaukiant apmokėjimo
„Jeigu žmogus iš anksto nesusisiekia su draudiku ir už paslaugas sumoka pats, svarbu turėti įvykį patvirtinančius dokumentus su aiškiai nurodyta diagnoze ir išlaidų suma. Visos šios išlaidos atlyginamos, išskyrus tuos atvejus, kai atskiros bendrovės taiko reikalavimus, kad žmogus, kuriame atsitiko nelaimingas atsitikimas, pavyzdžiui, būtų blaivus ir pan. Tačiau jeigu žmogus ūmiai susirgo, atsitiko nelaimingas atsitikimas, tai tikrai draudiminis įvykis.
Vienas mano bičiulis važiuodamas į oro uostą, iš kurio turėjo skristi atgal į Lietuvą, susilaužė koją. Jis nekvietė greitosios, o tiesiog įsėdo į lėktuvą, bet susidūrė su problema, kaip įrodyti, kad nelaimė atsitiko ne Lietuvoje. Jeigu jis bent jau būtų turėjęs nuotrauką, kai oro uoste buvo vežamas neįgaliojo vežimėliu, tai būtų galėję padėti“, – patarė draudikų atstovas.
Pašnekovas teigė negalintis abejoti į skambučius dėl žalos atsakančių darbuotojų kompetencijos, kadangi šiuo metu visos žalos paprastai registruojamos telefonu arba internetu. Taigi prie telefonų sėdi tie patys draudimo specialistai.
„Dar vienas dalykas, kad žmonės dažnai nori paslaugos tuoj pat. Jiems valandos ar net pusvalandžio laukimas kartais jau nepriimtinas. Aš suprantu, kad kai nutinka nelaimė, norisi iš karto užsitikrinti saugumą. Kita vertus, reikia žinoti, kad nė viena ligoninė, kokioje šalyje ji bebūtų, neatsisakys teikti būtinosios medicininės pagalbos.
Kas kita, jei galima pasirinkti – daryti operaciją ar jos nedaryti, daryti brangesnę ar pigesnę operaciją. Tačiau gyvenimo ar mirties klausimas šiuo atveju nediskutuojamas. Jau po to aiškinamasi, kaip atsiimti pinigus. Pavyzdžiui, turkai neišleidžia paciento, kol negauna apmokėjimo, tačiau tai neturi įtakos paslaugai, jeigu jos būtinai reikia“, – tikino A.Romanovskis.
