Alsuojančiame karščiu Kaune blogai pasijutusieji vyksta arba, dar blogiau, būna vežami greitosios pagalbos automobiliais į tris mieste esančias gydymo įstaigas: Kauno klinikinę ligoninę, Respublikinę Kauno ligoninę ir Lietuvos sveikatos universiteto ligoninę Kauno klinikas.
Daugeliui trinka širdies ritmas
Kauno klinikinėje ligoninėje širdies ligų skyriuje iš 50 lovų šiuo metu užpildytos 36. „Vasarą visada šiek tiek daugiau gydoma širdies ligomis sergančių pacientų. Miokardo infarkto ar insulto protrūkio nėra, tačiau karštomis dienmis 30 proc. daugiau žmonių į Kauno klinikinę ligoninę kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimo“, – sakė Kauno klinikinės ligoninės atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Stanišauskas.
Karštomis dienmis 30 proc. daugiau žmonių į Kauno klinikinę ligoninę kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimo“, – sakė Kauno klinikinės ligoninės atstovas ryšiams su visuomenę Gediminas Stanišauskas.
Kauno klinikų Kardiologijos klinikos ligonių priėmimo poskyrio gydytoja Vita Česnienė nemano, kad dėl karščių būtų didesnis ligonių antplūdis nei paprastai.
„Pas mus visus metus vyksta intensyvus darbas: būna dienų, kai reikia gelbėti apie 20 žmonių per pamainą nepriklausomai nuo oro. Pavyzdžiui, per pastarąsias tris dienas nebuvo atvežama daugiau ligonių nei paprastai“, – teigė V.Česnienė.
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnysis gydytojas Viktoras Karniauskas taip pat minėjo, kad iškvietimų karštomis dienomis nepagausėjo.
„Dirbame įprastu ritmu, didesnių pasikeitimų darbe nepastebėjau“, – tvirtino medikas.
Žmonės per mažai geria vandens
Respublikinės Kauno ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyriaus vedėja Inga Aleknienė minėjo, kad jų ligoninėje daugiausia žmonių atvyksta dėl svaigstančios galvos, pykinimo ar karščiavimo.
„Ypač tokių pacientų pagausėja karštomis popietėmis, kai saulė būna kaitriausia. Neretas vyresnio amžiaus žmogus iš įpročio reikalus tvarko ne anksti ryte, bet vidurdienį. Jie tiesiog gatvėje pasijunta blogai, kai kurie alpsta ir atsiduria pas mus. Tokiems pacientams paprastai diagnozuojama sutrikusi skysčių pusiausvyra“, – pasakojo I.Aleknienė.
Karštomis dienomis labiausiai nukenčia nepakankamai skysčių vartojantys kraujagyslių ir širdies ligomis sergantys ligoniai.
Karštomis dienomis labiausiai nukenčia nepakankamai skysčių vartojantys kraujagyslių ir širdies ligomis sergantys ligoniai.
Atkūrus skysčių pusiausvyrą organizme tokie ligoniai gretai atgauna jėgas ir yra išleidžiami namo.
„Bet neretai būna, kad grįžęs namo, žmogus vėl nesilaiko režimo nuolat aprūpinti organizmą mineralais: magniu, kaliu ir vėl atvežamas į ligoninę. dažnas galvoja, kad ninant iš namų nebūtina laikytis karštos dienos režimo, daug gerti arbatos, vandens, bet kambariuose irgi būna tvanku, kūnai prakaituoja“, – kalbėjo medikė.
Ligoninėse darbo padaugėja po savaitgalių. „Daug žmonių karštomis dienomis naudojasi proga ištrūkti į gamtą, papramogauti, kiti dirba soduose. Bet kai kada jie neapskaičiuoja savo galimybių, vartoja ne tuos skysčius, kurių reikia, o alkoholį, tad sekmadienio vakarą arba pirmadienį jiems reikia medikų pagalbos atkuriant skysčių pusiausvyrą“, – kalbėjo I.Aleknienė.
Alkoholis gali būti pražūtingas
Kauno klinikinės ligoninės gydytoja Jurgita Knašienė taip pat pabrėžė, kad per mažai vartodami skysčių žmonės per prakaitą praranda elektrolitus. „Dėl to gali pykinti, jaustis nuovargis, pakyla temperatūra“, – sakė medikė.
Pasak J.Knašienės, blogiausias skysčių pakaitalas yra alkoholis. „Tenka matyti paplūdimiuose žmones, geriančius šaltą alų, kitus svaigalus. Manau, kad būtent dėl to turime daug skenduolių“, – kalbėjo I.Knašienė.
Ji pataria labiausiai per karščius saugoti vaikus, kurie yra mažiau atsparūs kaitrai – kaip ir pagyvenę žmonės.
Ji taip pat pastebi, kad karštomis dienomis padaugėja ir apsinuodijimų maistu.
„Taigi darbo medikams vasaros metu padaugėja“, – konstatavo I.Knašienė.