Dažniausiai žiovulys aiškinamas deguonies trūkumu, nuoboduliu, pervargimu, noru miegoti. Beje, net skaitydami apie žiovavimą jūs galite labai lengvai pradėti žiovauti, rašoma prevention.com. Taigi, ką gali atskleisti žiovulys?
Jums iš tikrųjų patinka kitas asmuo
Žiovulys iš tikrųjų yra užkrečiamas. Ekspertai mano, kad mes perimame žiovavimą iš kitų asmenų, taip rodydami savo empatiją jiems ir bandydami gilinti socialinius ryšius.
Vienas tyrimas išaiškino ir tai, kad žiovulys užkrečiamas tuo labiau, kuo arčiau esame šalia kito žmogaus. 2011-ųjų metų tyrimo rezultatai pabrėžia, kad labiausiai žiovulys labiausiai plinta tarp šeimos narių, paskui draugų ir galiausiai netgi tarp nepažįstamųjų. Buvo pastebėta, kad žiovuliu šeimos nariai užsikrėtė greičiau nei nepažįstamieji.
Jūsų smegenims reikia atvėsti
Viena iš teorijų, kodėl žiovaujame, yra ta, kad žiovulio metu mūsų smegenys gauna joms reikiamo oro ir tai padeda joms atvėsti. 2011-ųjų tyrimas atskleidė, jog žmonės dažniau žiovauja šaltaisiais mėnesiais, o šiltuoju metu – rečiau. Iš tikrųjų smegenų atvėsimas mums suteikia daugiau energijos, kurios reikia žiovulio metu, taip pat verta žinoti, kad dėl miego trūkumo smegenų temperatūra padidėja.
Jūsų smegenys didesnės
Žurnalo Biology Letters duomenimis, kuo didesnis jūsų žiovulys, tuo didesnės smegenys. Mokslininkai aptiko, kad žinduoliai, kurių žiovulys didelis ir ilgas, turi sunkesnes smegenis ir didesnį smegenų ląstelių skaičių. Darant prielaidą, kad žiovulys vėsina smegenis tam, kad suteiktų joms energijos, didesnėms smegenims su daugiau neuronų reikia daugiau deguonies. Išvada – dėl to ir žiovulys gilesnis.
Jūs galite patirti širdies smūgį
Arba insultą. Arba galite turėti auglį. Tačiau prieš išsigąsdami nusiraminkite – verta žinoti, kad tik gerokai per didelis žiovulys gali būti susijęs su šiais šiurpiais sveikatos negalavimais. Rašoma, kad širdies priepuoliai gali stimuliuoti klajoklinį nervą, besitęsiantį nuo smegenų iki pilvo ir taip sukelti reakciją, kuri skatina perdėtą žiovavimą.
Žmonės, kurie serga epilepsija ar išsėtine skleroze taip pat dažnai praneša apie dažnesnį žiovavimą. Tokie sutrikimai kaip migrena, galvos skausmai, nerimas ir pan. dažniausiai susiję su smegenų temperatūros reguliavimo problemomis, todėl per dažnas ir gilus žiovavimas gali būti traktuojamas kaip organizmo pagalbos šauksmas.
