Į Pulmonologijos skyrių – ne tik savo noru
Respublikinė Šiaulių ligoninė, tapusi viena iš penkių šalies gydymo įstaigų, pasirengusių dirbti su sunkiausios būklė COVID-19 sergančiais ligoniais, daugiausiai jėgų skyrė karščiuojančių ligonių srauto valdymui. Nors pradžioje, įvertinusi kitų pasaulio šalių praktiką, gydymo įstaiga ruošėsi dideliam sunkios būklės ligonių srautui, šis scenarijus neįvyko.
Pasak Pulmonologijos skyriaus vedėjos gydytojos pulmonologės Virgainės Bielskienės, per tą laiką skyriuje buvo patvirtinti du pacientai, kuriems buvo diagnozuotas teigiamas koronaviruso tyrimas. Dar dviems pacientams COVID-19 buvo diagnozuotas Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuje, iki birželio 1-osios veikusiame Karščiavimo klinika vadintoje gydymo įstaigoje. Dabar komandai, kuriai vadovavo skubiosios pagalbos koordinatorius, skubiosios medicinos gydytojas Marius Ellikas, grįžus į ligoninėse priimamąjį, šį darbą tęsia buvę Pulmonologijos skyriaus medikai, dabar dirbantys Pulmonologijos klinika pasivadinusioje ligoninėje.
Pokyčiai įvyko dėl to, kad ir pacientų srautas sumažėjo. Pasak V.Bielskienės, dabar Pulmonologijos klinikos medikams tenka šiek tiek siauresnė pozicija: čia guldomi pacientai, kuriems diagnozuojamas plaučių uždegimas ir kuriuos vargina neaiškios kilmės karščiavimas. Karščiuojantys pacientai, kurių aiški patologija, guldomi į skyrių pagal nustatytą diagnozę.
Tad nei chirurginiai, nei vidaus ligomis sergantieji čia nebepatenka.
Visi suprato: kažkas turės dirbti
Pulmonologijos skyriaus komandoje nuo pat pradžių dirbo devyni gydytojai, savo noru pasirinkę darbą šiame atsakingame ir pavojingame bare. Anot V. Bielskienės, galbūt buvo ir tokių, kurie atsisakė šio darbo, tačiau dauguma suprato, kad kažkas turi ryžtis, ir pasiūlymą priėmė.
Iš įvairių ligoninės skyrių atėjo dažniausiai jauni gydytojai, pasiryžę rizikuoti. Iki šiol komandoje dirba endokrinologė Vilija Rupšienė, echoskopuotoja Evelina Podylinienė, nefrologai Eglė Gaupšienė ir Donatas Tamošaitis, pulmonologai Virgainė Bielskienė, Daiva Šemeklienė ir pulmonologijos rezidentas Justas Lideikis. Dirba ir alergologė Dina Striūpaitienė, vidaus ligų gydytoja Rita Klumbienė, vidaus ligų rezidentas Arūnas Matulevičius, iki gegužės vidurio dirbusi vidaus ligų gydytoja Simona Juodviršytė ir tik balandyje komandoje dirbusi gydytoja hematologė Asta Povilauskienė.
Šiame skyriuje dirbantys medikai daugiausiai dėmesio skiria sergantiems plaučių ligomis. O dabar, kai srautai persiskirstė, dažniausiai čia guldomi slaugos ir globos įstaigų pacientai, kurie turi daug gretutinės patologijos, serga ne tik plaučių ligomis. Tad neabejotinai pacientai yra sudėtingesnės būklės, gydymo ir priežiūros jiems reikia daug daugiau.
„Galiu pasidžiaugti labai puikia komanda. Iš tikrųjų atėjo nuostabūs žmonės, aš net stebiuosi, iš kur jų tokių šaunių esama mūsų ligoninėje. Gal čia patys šauniausi ir atėjo, net ašaros byra, pradėjus kalbėti“, – sakė ketvirtą mėnesį šiai medikų komandai vadovaujanti gydytoja pulmonologė V.Bielskienė.
Slaugytojų komanda – pasiaukojanti
Drauge su gydytojais Pulmonologijos klinikos komandoje – ir slaugytojos bei slaugytojų padėjėjos. Jos darbui taip pat sukviestos iš įvairių ligoninės skyrių, vienos atėjo paragintos gydymo įstaigos vadovų, o kitos savo noru ėmėsi šio pavojingo ir atsakingo darbo. Medikės ėjo į pavojų, norėdamos iššūkio, didesnės savirealizacijos.
Slaugytoja Dileta Krūminienė iki tol dirbo Chirurgijos skyriuje. Medikei patikėtos Pulmonologijos klinikos slaugos administratorės pareigos, tad jos sprendimai lemtingi, darbas labai svarbus.
Komandoje buvo aštuonios slaugytojos, septynios slaugytojų padėjėjos ir pagalbinis personalas. Pritrūkus darbuotojų gegužės mėnesį, buvo skirta dar daugiau etatų.
Pradžioje slaugytojos dirbo po 12 valandų ar net ištisomis paromis. Siekta išvengti kaitos ir, žinoma, užkrato, nuo kurio saugoti teko ir šeimos narius.
Pulmonologijos skyriaus slaugos administratorė Stefanija Jatulevičienė, vadovaudama slaugytojų komandai, pastebėjo, kad labiausiai vargino psichologinis krūvis, kurį skatino ir baimė susirgti pačioms. Fiziškai buvo sunku ne tik dėl didelio krūvio, bet ir dėl to, kad dirbti teko, apsirengus kelių sluoksnių apsaugos aprangą: su ja ir apsukos ne tos, tad medikės dirba lėčiau, ir susikalbėti sunkiau. Ypač sunku, kai prasidėjo karščiai. Pasak Stefanijos, 12 valandų išbūti su apranga neįmanoma, tad būna, kad ir po vieną slaugytojos pasilieka skyriuje, išeina pailsėti, atsigaivinti.
Kai skyriuje liko vien pulmonologiniai ir karščiuojantys ligoniai, dirbti tapo dar sunkiau, nes pacientai yra sunkesnės būklės, dauguma maitinami, senyvo amžiaus pacientai.
Mokėsi vieni iš kitų
„Aš esu iš terapinio profilio, Dileta – iš chirurginio, tad visada galėjau pasitarti, kaip prižiūrėti pacientus, ypač varginamus pragulų. Labai gerai, kai yra su kuo pasitarti, bus liūdna, kai ji išeis“, – sako slaugytoja S.Jatulevičienė.
Medikės pastebėjo, kad anksčiau tokių pacientų, kuriuos vargina pragulos, buvo mažiau. Padaugėjus atvykstančiųjų iš slaugos ligoninės, padaugėjo pragulų. Skyriuje nėra buvę, kad žmogui išsivystytų pragulos. Pasak medikių, tai rodo labai gerą slaugytojų ir jų padėjėjų darbą bei aukštą kvalifikaciją.
Visi labai praturtėjome žiniomis, vieni iš kitų labai daug išmokome ir sužinojome, – sako gydytoja V.Bielskienė.
Ne tik slaugytojos, bet ir gydytojai, dalyvaujantys šiame iššūkyje, vieni iš kitų labai daug ko išmoko. „Visi esame labai skirtingų terapinio profilio specialybių: drauge dirba ir nefrologai, ir urologai, ir echoskopuotojai, hematologai. Neturėjome tik kardiologo ir chirurginio profilio specialisto. Tad visi labai praturtėjome žiniomis, vieni iš kitų labai daug išmokome ir sužinojome“, – sako gydytoja V.Bielskienė.
Karantino metu įkurtame skyriuje buvo užtikrintas komandinis darbas. Slaugytojos atėjo net ir iš chirurginio profilio, akušerijos skyrių, tad vienos iš kitų mokėsi ir ruošėsi šiam darbui, daug greičiau galėdamos susižinoti, kokių vaistų, kokių priemonių prireiks.
Šis darbas gal ir ne toks matomas, kai vertinamas pacientų skaičiumi. Tačiau tai, kas padaryta, yra labai daug – apsauga didžiulė ligoninė, į kurią nepateko neištirti pacientai, neplito užkratas nei tarp gydytojų, nei tarp personalo.
Darbas ir įdomesnis, ir įvairesnis
Daugeliui medikų šis skyrius tapo vienintele darbo vieta. Tik čia dirbo ir Rita Klumbienė, jauna vidaus ligų gydytoja, dvejus metus dirbusi Gastroenterologijos skyriuje.
Išmėginti jėgas teko įvairiose srityse. Iš pradžių teko dirbti trečiame aukšte, teko gydyti ir sergančius COVID-19, teko patirti didžiulę įtampą. Dabar vėl situacija pasikeitė.
„Kai buvo Karščiavimo klinika ir priėmimas – buvo kiti kriterijai, pagal kuriuos pacientai atrenkami į Pulmonologijos skyrių. Dažniausiai užteko karščiavimo, tad į skyrių patekdavo ir dėl inkstų akmenligės, ir širdies nepakankamumu sergantys, onkologiniai ligoniai, net reanimuojami, sudėtingi, multipatologiniai ligoniai – kiekvienas, kurį vargino dusulys, pirmiausia patekdavo į šį skyrių. Dalis jų, paneigus koronoviruso infekciją ir nustačius patologiją, buvo perkeliami į kitus skyrius, tačiau dauguma likdavo.
„Kai Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriaus komanda grįžo į ligoninę, aš dirbu pirmame aukšte, kuris vykto pusiau priėmimo ir tepinėlio paėmimo bei diagnostikos funkcijas“, – sako gydytoja R.Klumbienė.
Terapinio profilio gydytojai įpratę matyti visus vidaus ligomis sergančius ligonius, tad visi supranta inkstų, plaučių ar kitų vidaus ligų problemas. Tačiau tik dirbant šiame skyriuje įmanoma sužinoti daug specifinių dalykų: iš nefrologų – apie natrio lašinimą, perfuziją, kurią taiko nefrologiniams ligoniams, iš hematologės – apie kraujo ligų gydymą, iš vedėjos V.Bielskienės – apie pulmonologinių ligonių gydymą.
Buvo labai įdomu dirbti, labai prasiplėtė akiratis, ir mediko darbas tapo ne tik įdomesnis, bet ir įvairesnis. Atėjo gydytojai ir iš poliklinikų, kuriems buvo ypač sunku, nes reikėjo daugiau pastangų išmokti ir įprasti dirbti be streso.
Medikams ir padėkos, ir pyktis
Priešakinėje kovos su koronaviruso barikados linijose besikaunantys medikai daug ką dirbo kitaip, nei buvo įpratę. Anot gydytojos R.Klumbienės, neliko požiūrio „mano ligonis“, nes čia yra visų ligoniai, tad į kitą pamainą ateinantis gydytojas toliau gydo tuos pačius ligonius. Nebuvo nei savo palatų, tik budėjimai.
Medikai juto ir tai, kaip keičiasi požiūris į juos. Pačioje karantino pradžioj buvo labai daug „ačiū“, labai daug pakilimo, pagarbos ir palaikymo. Vėliau, kai žmonės pamatė, kad tos tragedijos, kuri buvo Ispanijoje ar Italijoje, scenarijus neįvyko, dėkingumas blėso ir atsirado daug pykčio. Žmonės piktinosi, kad negauna planinių paslaugų, kad neleidžiama lankyti artimųjų.
Tik medikų dėkingumas neblėsta. Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriaus medikai, išeidami iš karščiavimo klinikos, kieme pasodino ąžuoliuką, kurį dabar prižiūri visi. Daug padėkos žodžių medikės išsakė šio skyriaus kolegoms, nes jautėsi saugomos ir globojamos. Dėkingos ir ligoninės Maisto paruošimo skyriui, gaminančiam pietus, dėkingos ligoninės rėmėjams, vaišinusiems ledais, gėrimais, saldainiais, vitaminais, pyragaičiais, karpiais. Dėkingi ir ligoninės administracijai, kurios rūpesčiu niekada nestigo apsaugos priemonių, išmokami 100 proc. atlyginimų priedai.
„Aš norėčiau, kad ir toliau visa komanda čia liktų dirbti. Bendra nelaimė visus labai suvienijo. Atėję į stresą, tapome kitokie“, – sakė V.Bielskienė.
Pasikeitė ir ligoniai. Vis mažiau tokių, kurie norėtų gulėti ligoninėje. Pastebi medikai, kad dauguma nori kuo greičiau grįžti namo.
„Ačiū Dievui, kad parsivežėte namo, ten visi vaikšto kaip kosmonautai, sunku susikalbėti“, – pasakoja pacientų artimieji, tęsiantys ligonių gydymą ambulatoriškai.
