Ketvirtoji COVID-19 vakcinos dozė: kam skiepytis privalu, o kam nebūtina – kaip nuspręsti?

Galimybė pasiskiepyti ketvirtąja vakcinos doze nuo COVID-19 Lietuvoje sudaryta nuo gegužės 31-osios. Pirmieji skiepyti pradėti vyresni nei 80 metų ir gretutinių ligų turintys žmonės, o nuo rudens revakcinacija tapo prieinama visiems. Kam skiepytis privalu, o kas dar gali palaukti, atsako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, profesorė Aurelija Žvirblienė.
Skiepai
Skiepai / 123RF.com nuotr.

Į Lietuvą tik atkeliavus ketvirtajai vakcinos dozei skiepytis kviesti gyventojai, kuriems COVID-19 liga kelia didžiausią riziką, tai – lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantys pilnamečiai asmenys, asmenys, kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat asmenys, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Sulaukus rudens, galimybė pasiskiepyti nuo koronaviruso ketvirtąjį kartą suteikta visiems gyventojams, tačiau vis tik – kam tai labiausiai aktualu ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį prieš sprendžiant – vakcinuotis ar ne?

„Na, vakcinacija vyksta tikrai mažesniais mastais nei ankstesnės vakcinacijos bangos, tikrai ne dešimtimis ar šimtais tūkstančių. Būtent todėl, kad sunku prognozuoti ketvirtojo vakcinavimo etapo mastus, manau, buvo sunku ir užsakyti reikiamą vakcinų kiekį. Sveikatos apsaugos ministerijai šis skaičiavimas turėjo būti nelengvas uždavinys, kone neįmanoma pasakyti, kiek žmonių dabar norės skiepytis“, – apie ketvirtąjį vakcinacijos nuo koronaviruso etapą kalbėjo imunologė.

Sprendimą lemia keli veiksniai

A.Žvirblienė svarsto, kad žmonių sprendimą – vakcinuotis ar ne –šiandien jau lemia toli gražu ne vienas kriterijus. Vienas iš jų – sergamumo mastai, kiekvienas jau nesekame statistikos taip, kaip anksčiau – kiek per dieną užsikrėtusių ar hospitalizuotų žmonių. Vis tik žmonės savose aplinkose aiškiai pastebi, kad sergamumas koronavirusu, atėjus rudens sezonui, gerokai padidėjo, tačiau vakcinuotis neskubama, nes statistika rodo, kad dažniausiai sergama lengvomis infekcijos formomis.

„Hospitalizuojamų žmonių yra nedaug, atsiduriančių reanimacijoje – dar mažiau, šie skaičiai yra labai toli nuo raudono brūkšnio, kuris signalizuotų apie karantino būtinybę“, – komentavo pašnekovė.

Imunologė pastebi, kad dažnam gretutinių ir lėtinių ligų neturinčiam bei jaunesniam nei 60 metų amžiaus žmogui iš tiesų vakcinuotis skubos nėra. Didelis procentas žmonių yra pasiskiepiję tris kartus, o dažnas ir persirgęs naujuoju omicron variantu, kuris cirkuliuoja nuo pavasario. Tokia hibridinė apsaugos forma laikoma pačia efektyviausia.

„Tie, kurie persirgę COVID-19 šiemet, tikėtina, buvo užsikrėtę jau omicron atmaina, manau, jiems kol kas nėra didelės būtinybės revakcinuotis. Kaip rodo moksliniai tyrimai ir Lietuvoje sukaupti sergamumo statistikos duomenys, apsauginis imunitetas ima silpnėti praėjus maždaug 9 mėn. po persirgimo, taigi tik tada rekomenduojama ketvirtoji, arba antra sustiprinančioji, vakcinos dozė. Taigi tiems, kurie sirgo šių metų pavasarį, vasarą ar rudenį, beveik niekam dar ir nereikia revakcinacijos. Tokios rekomendacijos yra Lietuvoje, bet kitose šalyse revakcinacijos tvarka gali skirtis – laikotarpis po paskutinės vakcinos dozės arba po persirgimo gali būti ir trumpesnis“, – aiškino imunologė.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas

Norėdami įsitikinti, ar šiandien turi pakankamą imunitetą – net pasiskiepiję ir prasirgę, bet galbūt seniau, svarsto pasidaryti antikūnų testą. Kiek jis reikšmingas sprendimui – skiepytis ar ne?

„Rekomendacijos vadovautis antikūnų testu nėra, tačiau jei žmogus domisi, aišku, gali pasidaryti. Bet vadovautis vien tik juo nebūtų teisinga. Galime stebėti, kaip mažėja antikūnų titras, bet turime žinoti, kad apsaugą lemia ir kiti veiksniai.

Pavyzdžiui, jei žmogus persirgo ar skiepijosi pavasarį, žinoma, tas antikūnų titras gali būti sumažėjęs, bet apsauga nebūtinai sumažėjusi tiek, kiek galime įsivaizduoti. Daug jau buvo kalbėta ir apie ląstelinį imunitetą, kurio pamatuoti negalime. Mes turime ir imuninės atminties ląstelių, kurios yra labai svarbios užtikrinant tą apsaugą. Šios ląstelės apskritai yra neaktyvios, jos tiesiog kaip kareivėliai laukia, kada reikės sureaguoti. Taip veikia imuninė atmintis, kuri užtikrina mūsų ilgalaikę apsaugą, bet jos pamatuoti mes negalime“, – komentavo A. Žvirblienė.

„Taigi jei žmogus yra gavęs tris vakcinos dozes, o jei dar ir persirgęs, net ir praėjus metams vienokia ar kitokia apsauga, priklausomai nuo organizmo, išlieka ir rizika susirgti sunkia ligos forma – labai maža“, – kalbėjo imunologė. Pati A. Žvirblienė pasakojo, kad užsikrėtusi koronavirusu buvo pavasarį, prieš tai skiepijosi tris kartus, todėl kol kas ketvirtosios dozės neplanuoja.

Paklausta, kam, be rizikos grupių, vis tik aktuali ketvirtoji vakcinos nuo COVID-19 dozė, A. Žvirblienė paminėjo tuos, kurie iki šiol yra pasiskiepiję tik pirmosios dviem arba viena, jei tai Johnson & Johnson, vakcina. Jei dar ir nesirgę, apsaugos gali būti likę nedaug, jei iš viso likę. Taip pat pašnekovė paminėjo žmones, kuriems numatytos planinės operacijos, hospitalizacija, nes užsikrėtimo rizika ligoninėje gerokai didesnė.

Vyresnių ir imunosupresuotų žmonių imunitetas veikia kitaip, todėl ketvirtoji vakcinos dozė šiai žmonių grupei buvo rekomenduojama jau pavasarį.

Ketvirtoji dozė – pirmiausia rizikos grupei

Nors sustiprinančiosios dozės nauda ir veiksmingumu neabejojama, vis tik pirmiausia, anot A. Žvirblienės, ji skirta rizikos grupei – vyresniems nei 80 metų žmonėms, turintiems lėtinių ir gretutinių ligų, bei pacientams, kuriems yra taikoma imunosupresija. „Šiai grupei tikrai rekomenduojama ketvirtoji vakcinos dozė, o visiems kitiems primygtinės rekomendacijos nėra. Taip nuo pat pradžių siūlė ir Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras“, – komentavo pašnekovė.

Aiškindama, kodėl ketvirtoji vakcinos nuo koronaviruso dozė šiandien aktualiausia rizikos grupėms, A. Žvirblienė atkreipė dėmesį, kad tų žmonių imuninė sistema dirba ne taip gerai, prasčiau susidaro ir imuninės atminties ląstelės.

„Imuninio atsako sužadinimas vyksta ne taip aktyviai kaip, sakykime, jaunam žmogui. Vyresnių ir imunosupresuotų žmonių imunitetas veikia kitaip ar ne taip efektyviai, todėl ketvirtoji vakcinos dozė, siekiant sustiprinti jų imunitetą, šiai žmonių grupei buvo rekomenduojama jau pavasarį. Jiems rizika susirgti sunkesnė forma ar atsidurti ligoninėje yra didesnė, todėl jiems ir rekomenduojama revakcinuotis“, – kalbėjo imunologė.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas Kauno „Akropolyje“
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas Kauno „Akropolyje“

Kalbėdama apie koronaviruso plitimą visuomenėje, A.Žvirblienė teigė, kad COVID-19 iš dalies tampa panašiu į gripą, jis prisitaikė, plinta pakankamai plačiai, tačiau nėra mirtinas tokiam skaičiui žmonių, kuris buvo pradžioje. Nors mirštamumas nuo koronaviruso dar didesnis nei nuo gripo, galima sakyti, kad jau susigyvenome su koronavirusu.

Tiesa, imunologė atkreipė dėmesį į vieną nerimą keliantį veiksnį, kad dar vis mažiausiai 20 proc. vyresnių nei 80 metų žmonių, kurie yra didžiausia rizikos grupė, Lietuvoje nėra vakcinuoti. „Būtent ši grupė žmonių dažniausiai atsiduria ligoninėse ir jiems kyla komplikacijų ar net mirties rizika. Tai tikrai nemažas skaičius žmonių, kuriems gresia sunki COVID-19 ligos forma“, – aiškino pašnekovė, atkreipdama dėmesį, kad šiandien svarbiausia būtent šitos grupės vakcinacija.

15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis