Nustatyti tokį skaičių įmanoma tik tyrimais. Deja, laboratorijų pajėgumai yra riboti. Pernelyg riboti. Vos keli tūkstančiai testų per dieną.
Kai užsikrėtusiųjų dalis labai nedidelė, įprastų tyrimų reiktų labai labai daug – tiek, kad būtų atrastos bent kelios dešimtys infekuotų žmonių, ieškant atsitiktiniu būdu. Dabar tai reikštų dešimtis ar šimtus tūkstančių tyrimų kasdien. Deja, tai nėra įmanoma.
Mūsų mokslininkai ieško išeičių.
Mūsų mokslininkai ieško išeičių. Porą būdų masiškesniems tyrimams pasiūlė vienas mūsų mokslininkas biostatikas Jonas Bačelis.
Tai yra masinis testavimas, naudojant grupinius tyrimus, kai vienu sykiu testuojamas ne vienas, o daug sujungtų mėginių. Šį metodą jau bando Vokietijos ir Izraelio laboratorijos. Jei per stebuklą pavyks įveikti lietuvišką biurokratiją, turėsime tokius tyrimus ir Lietuvoje.
Kita išeitis, kurią sukūrė mokslininkai J.Bačelis ir Juozas Gordevičius, yra gudresnė: nebūtinai testuoti žmones – pakanka stebėti jų savijautą. Jei stebimųjų skaičius bus pakankamai didelis, situaciją galima bus nustatyti pagal bendrus pokyčius, net jei paskiri informacijos šaltiniai bus netikslūs.
Daugelis žino tokį seną anekdotą apie vidutinę ligonių temperatūrą ligoninėje, mat toks matavimas rodo neaišku ką. Bet kad ir koks toks rodiklis juokingas, už jo slypi ir viena sena medicininė praktika. Jei ligoninės pacientų temperatūros vidurkis ima augti, vadinasi, ligoninėje išplito infekcija. Netgi nežinant, kur ir ką tiksliai ta infekcija apkrėtė, galima imtis priemonių – sustiprinti saugą, atskirti ligoninės skyrius, pradėti tikslinę infekcijų paiešką paskirose pacientų grupėse.
Tokią prielaidą galima padaryti ir apie kitus simptomus, ir ne tik ligoninės, bet ir visos valstybės mastu: net jei mes nežinome, ar tikrai kažkuris žmogus serga, tam tikrų simptomų perteklinis išplitimas rodys, jog epidemija plinta.
Netgi jei pavienio žmogaus tyrimai nebus tikslūs ar parodantys kažką reikšmingo, tūkstančių žmonių tyrimai jau leis pastebėti aiškesnes tendencijas. O jei tyrime dalyvaus dešimtys tūkstančių žmonių iš įvairiausių Lietuvos vietų, mes galėsime stebėti ir epidemijos geografinį plitimą, ir to plitimo greitį.
Visai nesudėtingi klausimai apie savijautą gali tapti pagrindu ne tik moksliniams tyrimams, bet ir visos Lietuvos epidemiologinės situacijos vertinimui. O galų gale – tie tyrimai ir stebėjimai leis nugalėti epidemiją.
Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti. Pakanka skirti truputį laiko kasdieniam savo savijautos duomenų atnaujinimui.
Ar norite sudalyvauti? Junkitės: http://www.kaipjautiesi.lt
