Viena dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių yra tarpslankstelinė stuburo išvarža. Apie šį negalavimą ir jo gydymo būdus pasakoja kineziterapijos klinikos „Sveikatos gama“ kineziterapeutas Andrius Fedosejevas.
– Kas iš tiesų yra stuburo išvarža?
– Tai stuburo tarpslankstelinio disko pažeidimas, kurio metu plyšta diską supantis skaidulinis žiedas ir į išorinę disko pusę išsiveržia jo minkštasis branduolys. Dėl šių priežasčių užspaudžiami stuburo nervai.
Esant stuburo išvaržai, dažnais atvejais žmogus jaučia nugaros skausmą, kuris plinta į galūnes. Jei išvarža yra kaklo srityje, skausmas gali būti jaučiamas rankose, jei juosmens srityje – kojose, dubenyje. Esant labai sudėtingiems atvejams, gali pasireikšti galūnių nejautra.
-
4 ilgalaikio sėdėjimo ženklai rodo, kad jūsų raumenys sutrumpėjo ir sukietėjo
-
Neurochirurgas apie fizinį skausmą: „Šių dienų rykštė – nepakankamas fizinis aktyvumas“
-
Per darbus tingite iškišti nosį į lauką? Gydytoja įspėja dėl rimtų susirgimų
-
Gydytoja: „10 000 žingsnių per dieną? Tai nevilties terapija nejudančiai žmonijai“
– Kokios stuburo išvaržos atsiradimo priežastys?
– Stuburo išvarža gali pasireikšti dėl daugybės įvairių priežasčių. Viena jų – trauminė. Kai tai nutinka atliekant sunkų fizinį veiksmą (sunkaus svorio kėlimas), kuriam kūnas nėra pasiruošęs. Tačiau dažniausiai šis negalavimas atsiranda palaipsniui ir vadinamas degeneraciniu (lėtiniu) stuburo pakitimu. Tai susiję su tam tikrais, stubure vykstančiais veiksniais. Šiam pakitimui įtakos gali turėti žmogaus amžius, anksčiau patirtos ar pasikartojančios nedidelės traumos, sėdimas darbas ir t. t.
Esant stuburo išvaržai, jaučiamas tirpimas, diskomfortas judinant kaklą ar juosmenį.
– Išvardykite, kokie yra stuburo išvaržos tipai?
– Dažniausiai išskiriami 4 pagrindiniai stuburo išvaržos tipai:
- Protruzija – lengviausia stadija, nes skaidulinis žiedas nėra plyšęs, bet minkštasis branduolys pasistūmėjęs šiek tiek į šoną link nervinio audinio. Šios stadijos metu žmogus gali jausti šiokį tokį dirginimą bei nežymius simptomus, bet dažniausiai šio tipo išvarža išlieka besimptomė.
- Prolapsas – kai minkštasis branduolys remiasi į disko kraštą, bet žiedas dar nėra plyšęs ir turinys neišsiveržęs į lauką.
- Ekstruzija – skaidulinis žiedas jau yra plyšęs, o minkštasis branduolys prasiveržia į stuburo kanalą. Tai gali dirginti tiek patį kanalą, tiek stuburo nervus.
- Sekvestracija – didelis plyšimas, kuomet didžioji dalis stuburo disko turinio išsiveržia į stuburo kanalą.
– Kokios išvaržos dažniausiai pasitaiko ir yra pačios pavojingiausios?
– Dažniausios stuburo išvaržos yra juosmeninėje ir kaklinėje jo dalyse. Juosmeninėje dalyje dažniausiai (apie 90 proc.) nukenčia pats paskutinis stuburo diskas. Kakle išvaržos atsiranda tarp paskutinio kaklinio ir pirmo krūtininio slankstelių. Kitaip tariant, stuburas nukenčia ten, kur gauna pačią didžiausią apkrovą.
Pavojingiausios išvaržos yra trečio ir ketvirto laipsnio – ekstruzija bei sekvestracija. Kuomet jau yra plyšęs disko skaidulinis žiedas ir disko turinys išsiveržęs į stuburo kanalą dirgina nervus.
Pačios pavojingiausios stadijos, kai žmogus, turėdamas stuburo išvaržą, nebevaldo šalinimo funkcijų.
– Kokie negalavimai įspėja apie stuburo išvaržos išsivystymą?
– Dažniausiai apie stuburo išvaržą įspėja skausmas, prasidedantis kakle ar juosmenyje, žiūrint į tai, kur yra išvarža. Po kurio laiko skausmas leidžiasi žemyn į ranką arba koją. Todėl, laikui bėgant, vis mažiau skauda kaklą arba juosmenį ir vis daugiau ima skaudėti ranką, koją.
Taip pat, esant stuburo išvaržai, jaučiamas tirpimas, diskomfortas judinant kaklą ar juosmenį. Šie požymiai įspėja žmogų, kad reikia konsultuotis bei tirtis dėl stuburo išvaržos.
– Kaip reikia gydyti stuburo išvaržą?
– Geriausia stuburo išvaržą pradėti gydyti konservatyviai – kineziterapija ir reabilitacija. Naudingiausia pasikonsultuoti su specialistu, kuris specializuojasi būtent nugaros skausmų bei stuburo ligų gydyme. Pirmiausia būtina ištirti stuburą. Atlikti ortopedinius bei neurologinius testus. Testuoti jutimus, raumenų jėgą, refleksus. Stebėti, ar užspausta nervinė šaknelė. Testuoti judesius, kurie provokuoja skausmą, o kurie jį mažina.
Žmogus skatinamas judėti, nes gulėjimas lovoje tikrai nepadeda pagyti.
Tokiu atveju pacientui paskiriamos patogios pozicijos, kurių metu jis gali išvengti skausmų. Taip pat paskiriami pratimai, kuriuos žmogus turi atlikti namuose kelis kartus per dieną. Pacientas išmokomas vengti tam tikrų pozicijų, kurios yra jautresnės ir gali sukelti skausmą ar diskomfortą. Skatinamas judėti, nes gulėjimas lovoje tikrai nepadeda pagyti. Būtinas ir tam tikras medikamentinis gydymas, kuris mažina uždegimą bei slopina skausmą.
Tačiau jei per 6 gydymo savaites nepastebimi jokie teigiami rezultatai, kaip tik priešingai – skausmas didėja, rankoje arba kojoje mažėja jėga, galūnės tampa mažiau jautrios ar atsiranda kitokių komplikacijų, tokiu atveju rekomenduojamas chirurginis gydymas. Tačiau tikrai neverta skubėti operuotis neišbandžius konservatyvaus gydymo.
– Ar galima išvengti operacijos?
– Taip. Operacija atliekama tik tokiu atveju, kai žmogus nebejaučia galūnės, kai yra ryški neurologinė simptomatika. Jaučiant lokalų kaklo ar nugaros skausmą, tikrai nereikėtų skubėti operuotis.
Šiais laikais žmonės per daug skuba operuotis nepraėję normalaus gydymo kurso. Didžioji dalis išvaržų sėkmingai gydomos konservatyviai. Tačiau tai užtrunka. Sveikimas gali tęstis net iki 6 mėnesių. Tikrai nereikia tikėtis pasveikti greitai. Bet jei žmogus yra kantrus, sąmoningas, jis tikrai pasieks gerų rezultatų.
– Kokių veiksmų vertėtų imtis pirmiausia, sužinojus apie šį negalavimą?
– Nerekomenduojama savo iniciatyva darytis tyrimų. Geriau pasikonsultuoti su specialistu ir vadovautis jo rekomendacijomis.
Labai dažnai, pajutę nugaros skausmą, žmonės pamano, jog atsirado stuburo išvarža. Tačiau tai ne visada yra tiesa. Stuburo išvarža pasižymi tam tikrais simptomais. Vos 10 proc. visų nugaros skausmų yra išvarža. Tik apžiūros metu nustačius, kad tai iš tiesų yra stuburo išvarža, žmogus siunčiamas atlikti magnetinio rezonanso tomografijos.
Žinoma, numoti ranka į skausmą nederėtų, nes negydoma išvarža tik blogėja. Todėl pajutus pirmuosius skausmus, iš stuburo plintančius į koją ar ranką, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistą.
Negydoma išvarža tik blogėja, dėl ko, laikui bėgant, konservatyvus gydymas nebepadės, gali prireikti operacijos.
– Ar stuburo išvaržą įmanoma visiškai išgydyti?
– Vis dar sklando mitas, kad stuburo išvaržos negydomos ir jei tokia atsirado, tai jau visam gyvenimui. Bet juk žmogus keičiasi visą gyvenimą – žyla plaukai, atsiranda raukšlės, iškrenta dantys ir pan. Tad nieko keisto, jog tam tikri pokyčiai vyksta ir jo viduje, kurie lieka likusiam gyvenimui. Tačiau šie pakitimai neturėtų kenkti gerai žmogaus savijautai, gyvenimo kokybei, neturi pasireikšti skausmais bei trukdyti normaliai judėti.
Tad atsakymas taip, stuburo išvaržą tikrai galima išgydyti.
– Ką turėtų daryti kenčiantys nuo stuburo išvaržos?
Pirmiausia – apsišarvuoti kantrybe ir neskubėti operuotis. Suprasti, kad fizinis aktyvumas labai svarbus gydant stuburo išvaržą. Jei žmogus yra pasyvus, nesimankština, visą laiką guli arba sėdi, jam pasveikti bus gerokai sunkiau.
Privalote nusiteikti, kad jei anksčiau nejudėjote, tai gydantis stuburo išvaržą mankšta ir judėjimas yra būtini. Šiuo tikslu reikėtų keisti savo fizinį aktyvumą, susireguliuoti kūno masę. Būtinas sveikas, kokybiškas miegas, sveika mityba, pakankamas skysčių kiekis.
Norintis pasveikti žmogus turėtų sąmoningai pakeisti savo gyvenimo būdą, nes jei jis nieko nedarys, tikėdamasis pagyti savaime, to tikrai nenutiks.
– Ar galima išvengti stuburo išvaržos?
– Deja, 100 proc. išvengti stuburo išvaržos yra praktiškai neįmanoma. Tačiau prevencijai būtinas reguliarus fizinis aktyvumas. Reikėtų mankštintis bent 2–3 kartus per savaitę, po valandą ar net daugiau. Taip pat privaloma subalansuoti dienos režimą, kad visą dieną nesėdėtumėte prie kompiuterio, darbo stalo ar ant sofos. Reikėtų pasivaikščioti gryname ore, pajudėti, pasimankštinti, kad stuburas per dieną gautų įvairių judesių bei pozicijų.
Moksliniais tyrimai įrodyta, kad ilgalaikis stuburo sulinkimas vienoje pozicijoje, sėdint palenkus ar atlošus galvą, provokuoja tam tikrus stuburo disko pokyčius ir perkrovas. Viso to pasekmė – stuburo išvarža.
Tad patariu visiems išlikti fiziškai aktyviems, mankštintis, judėti ir gyventi sveikai.
