Iš pradžių portalas turėtų apimti bent 180 įstaigų, kurios pacientų ligos istorijas kurs elektroninėje erdvėje ir galės tarpusavyje keistis informacija. Į šią mainų elektroninę erdvę bus perkeliami ir įvairūs medicininiai atvaizdai, tokie kaip kardiogramos ar rentgeno nuotraukos, bei receptai, kuriuos vaistininkai galėtų peržiūrėti elektroninėje erdvėje. Prie konkretaus paciento duomenų prieigą turės tik jo gydytojai, tačiau numatoma ir išimčių – pavyzdžiui, platesnę prieigą numatoma suteikti greitosios pagalbos medikams, kuriems aktualu nelaimės atveju operatyviai sužinoti apie paciento vartojamus vaistus, alergijas ir pan.
„2015 metų pradžioje visi 29 projektai turi būti užbaigti“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos E.sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vedėjas Normantas Dučinskas.
Elektroninėje erdvėje kol kas atsidurs tik nauji įrašai.
„Šiuo metu mes startuosime su tais įrašais, kurie prasidės nuo 2015 metų. Nors ir 50 metų pacientui, jo duomenys bus pradėti kaupti 50-ies ir tolyn. Ateities plėtroje, be abejo, planuojame perkelti tuos įrašus, kurie dabar yra archyvuose ir popieriniuose dokumentuose“, – aiškino jis.
Pacientai per sistemą galės registruotis pas gydytoją, matyti išrašytus vaistus, siuntimus
Pacientai per sistemą galės registruotis pas gydytoją, matyti išrašytus vaistus, siuntimus ir pan. Toliau veiks ir atskiros gydymo įstaigų interneto svetainės, kur jau dabar galima registruotis pas gydytoją, tačiau, ministerijos atstovų teigimu, naudotis naująja sistema pacientams bus patogiau – čia jie galės matyti visų savo gydytojų, o ne tik dirbančių vienoje įstaigoje, informaciją.
„Įstaigos turi teisę turėti savo internetines svetaines ir taip toliau. Mūsų uždavinys yra medicininių įrašų apsikeitimas – iš įstaigų su centrine sistema ir prieiga prie tų medicininių įrašų“, – dėstė ministerijos atstovas.
Naują svetainę kūrusios programavimo kompanijos „Nortal“ direktorius Arnoldas Jankūnas savo ruožtu teigė, kad sistemą stengiamasi padaryti kuo paprastesnę vartotojams. Jo manymu, tai bus plačiausiai naudojama valstybinė informacinė sistema.
„Kiekvienas dokumentas bus pasirašomas elektroniniu parašu, tai leis atsekti bet kurį faktą, bet kurį istorijos momentą ar kokybės kontrolei, ar kitiems audito tikslams ir procesų gerinimui. Ateity visa sukaupta informacija galės būti plačiai naudojama profilaktiniais tikslais“, – aiškino „Nortal“, kūrusios e.sveikatos sistemas Estijoje, vadovas Lietuvoje A.Jankūnas.
Ministerijos atstovų teigimu, prieš penkmetį elektroninį receptą įdiegus Estijoje, jis šiuo metu naudojamas 95 proc. atvejų, tad ir Lietuvoje planuojamas tiek pereinamasis laikotarpis, tiek galimybė išimtiniais atvejais ir po to gauti popierinius receptus ar kitas paslaugas tradiciniu būdu.
Informacinio portalo ir jo turinio sukūrimas kainavo 10 mln. litų, jos palaikymui kasmet reikėtų dar apie 1 mln. litų. Iš viso 2009-2015 metais elektroninės sveikatos sistemų kūrimui numatoma išleisti 90 mln. litų.
Elektroninę sveikatos sistemą Lietuvoje bandoma sukurti beveik dešimtmetį. 2011 metais Valstybės kontrolė paskelbė, kad ją kuriant daugiau kaip 15 mln. litų buvo panaudota nerezultatyviai.
