Profilaktika negarantavo sveikatos
„Mano žmona mirė nuo gimdos kaklelio vėžio, nors tikrinosi reguliariai: tarp neigiamo citologinio gimdos kaklelio tyrimo (PAP tyrimo – aut. past.) atsakymo ir vėžio diagnozės praėjo vos devyni mėnesiai“, – apie buvusios žmonos ligą prisiminė Tomas Sudavičius, kuriai gimdos kaklelio vėžys buvo diagnozuotas, kai jai buvo 36-eri.
Tomas pasakojo, kad sužinoję apie diagnozę, gydytojai iškart ėmėsi chirurginės operacijos. Tikroji situacija paaiškėjo tik ištyrus operuotus limfmazgius – konstatuota antroji gimdos kaklelio vėžio stadija. Operacijos metu vėžio ląstelės buvo rastos išplitusios ir tolimuose limfmazgiuose.
„Po pirmosios operacijos gydytojai guodė paaiškindami esamą ligos statistiką, nors nieko neprognozavo – jie neturi teisės to daryti, ir nedaro. Aš pats su medicina dirbu, žinau, ką tai reiškia“, – sakė T. Sudavičius, pridūręs, kad patys šia liga nemažai domėjosi individualiai.
Radus išplitusių ląstelių buvo taikytas chemospindulinis gydymas. Jis padėjo ligą sustabdyti, bet neilgam – praėjus 11 mėnesių po operacijos liga atsinaujino, tik jau trečios stadijos. „Vėl laukė operacija, chemoterapija, bet tada tik gaudėme „jautį už uodegos“. Nuo pirmos diagnozės ji išgyveno vos 18 mėnesių, o prieš 27 mėnesius profilaktiškai atlikto PAP tyrimo diagnozė dar buvo neigiama. Gydytojai padarė tikrai viską, kas įmanoma. Bet jos navikas buvo atsparus spinduliams, chemijai ir net biologinei terapijai“, – staigios ligos eigą prisiminė žmonos netekęs vyras.
Tomas savo amžinatilsį žmonos gydymo galimybėmis domėjosi individualiai, konsultavosi su Vokietijos radiologais bei onkologais. Pagal pasaulinę statistiką, 98-iems procentams gimdos kaklelio vėžiu susirgusių pacienčių išgyvena bent 5-erius metus.
„Šiuo atveju, ji papuolė tarp tų dviejų procentų – nuo susirgimo iki mirties buvo vos pusantrų metų. Bet čia tik statistika, manęs ji nepaguodė“, – apie pastangas sugrįžti kartu su žmona į gyvenimo ritmą po operacijos prisiminė pašnekovas.
Kaip 15min yra sakiusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos daktarė doc. dr. Kristina Jarienė, citologinis PAP tyrimas neparodo, ar moteris neserga vėžiu – jis tik nustato, ar gimdos kaklelyje neatsirado ikivėžinių pakitimų.
„PAP tyrimas nepasako, ar šiuo metu sergate, ar ne. Jo metu ieškoma pakitusių gimdos kaklelio ląstelių ir, jei jas aptinkame, diagnozei patvirtinti arba atmesti darome papildomus tyrimus. Problema yra ta, kad PAP tyrimo, kurį naudojame gimdos kaklelio vėžio patikrai Lietuvoje, jautrumas yra nuo 30 iki 80 proc., vidurkis – 50 procentų, o tai reiškia, kad net 50 procentų moterų, kurios jau serga ikivėžinėmis ligomis ar net vėžiu, šiuo tyrimu pakitusių ląstelių nerandama“, – atskleidė dr. K. Jarienė.
Galimybė aptikti ir riziką
Šiuo metu 25-60 metų moterys turi galimybę kas trejus metus nemokamai pasidaryti valstybės kompensuojamą PAP tyrimą. Tačiau šiandien pažengusios valstybės vis dažniau taiko naująjį metodą – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimą. Skirtumas tarp valstybės kompensuojamo ir ŽPV tyrimo yra tas, kad pastarasis tyrimas yra žymiai jautresnis ir jo rezultatai padeda identifikuoti moters riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
99,7% atvejų gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šio viruso nešiotojai visi – tiek vyrai, tiek moterys. Iki 80 proc. lytiškai aktyvių žmonių vienu ar kitu gyvenimo etapu bus ŽPV viruso nešiotojais.
Tikimybė, kad moteriai turinčiai ŽPV gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys, priklauso nuo viruso tipo, jo kiekio, gebėjimo onkogeniškai transformuoti ląsteles, moters imuninės būklės ir dar daug kitų faktorių. Vis tik pavojingiausiais laikomi 16 ir 18 genotipo virusai, jie gimdos kaklelio vėžio atvejais aptinkami dažniausiai ir, įrodyta, greičiausiai sukelia vėžinius pokyčius. Gimdos kaklelio vėžį gali sukelti ir kiti didelės rizikos ŽPV tipai, tačiau jų onkogeniškumas yra mažesnis nei 16 ir 18 tipų. Ar turite tokį virusą? Tai nustatyti gali padėti didelės rizikos ŽPV DNR tyrimas.
ŽPV tyrimo metu nustačius moters riziką susirgti šia onkologine liga, iškart būna aiškūs tolimesni žingsniai: jei moteris neturi ŽPV, tyrimų duomenimis, kita jos patikra galėtų būti tik po penkerių metų, jei pacientei nustatomas didelės rizikos ŽPV, ji kviečiama atlikti papildomus tyrimus.
„Profilaktika yra efektyviausias būdas saugoti sveikatą. Jei dabar būtume galėję tirtis dėl didelės rizikos ŽPV DNR, sužinoti apie turimą riziką, daug kas galėjo būti kitaip. Tada dar būtų galima taikyti ir detalesnę diagnozę, ir gydymas būtų ligos židinį pašalinęs“, – svarstė žmonos netekęs T. Sudavičius, pats dirbantis su onkologinėmis ligomis.
