Pasak 15min GYVENIMO pašnekovės, norint išsaugoti gražius, sveikus dantis, būtina atsižvelgti į tris dalykus. Pirmiausiai juos prižiūrėti turėtume kasdien. Antrasis susijęs su mityba, kurioje būtina mažinti angliavandenių kiekį. O kad danties emalis turėtų laiko atsistatyti nuo maisto poveikio, tarp valgymų būtina daryti trijų valandų tarpus, kitaip tariant, neužkandžiauti pernelyg dažnai.
Trečias dalykas, kurio negalima pamiršti, – tai profilaktiniai patikrinimai. Būtina reguliariai lankytis tiek pas odontologą, tiek pas burnos higienistą. Tiesa, bendro termino visiems nėra, jis gali svyruoti nuo trijų mėnesių iki metų ir priklauso nuo to, kokią riziką žmogus turi susirgti dantų ir dantenų ligomis. Tačiau labai svarbu parodyti savo burnos būklę specialistui ne tik tada, kai suskausta dantį.
– Paprastai burnos higiena siejama su gražia, balta šypsena. Ar tai vienintelė jos paskirtis?
– Iš tiesų, kai kalbame apie burnos sveikatą, visiems pirmiausiai iškyla gražios šypsenos vaizdinys, tačiau burnos sveikata nėra tik graži šypsena, nors pastaroji iš tiesų lemia psichologinę ir socialinę sveikatą, nes graži šypsena mums padeda gerai jaustis bendraujant. Atlikta tyrimų, kurie teigia, kad graži šypsena gali padėti susirasti partnerį ir net darbą.
Tačiau antra burnos higienos pusė labai susijusi su bendra mūsų sveikata. Todėl kalbėti reikėtų ne apie burnos higieną, bet apie burnos sveikatą. Daugelyje tarptautinių konferencijų dabar minima – įdėkime burną atgal į kūną, traktuokime burnos sveikatą visos mūsų sveikatos kontekste. Atsiranda vis daugiau mokslinių publikacijų, kuriose aiškinamas ryšys tarp burnos ir bendros mūsų sveikatos.
Šiandien įrodyta, kad tokios ligos, kaip Alzheimeris, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, yra tiesiogiai susijusios su burnos sveikata. Taigi jei mes turime dantenų uždegimą, kuriuo nesirūpiname, senatvėje padidėja rizika susirgti Azheimeriu, taip pat diabeto komplikacijų tikimybė.
Pasirodė mokslinis straipsnis, teigiantis, kokia svarbi burnos higiena pandemijos metu.
Šiame kontekste neišvengiamai reikia paminėti ir COVID-19 pandemiją, kurios metu tiek daug buvo kalbama apie rankų higieną. Tačiau jau pasirodė mokslinis straipsnis, teigiantis, kokia svarbi šiuo atveju ir burnos higiena.
Aišku, ji mūsų neapsaugos nuo užsikrėtimo, bet gali sumažinti komplikacijų sunkumą. Tai susiję su bakterijomis, kurios gyvena mūsų burnoje ir kurios neapsiriboja tik mūsų burna. Per bendrą kraujotaką jos patenka ir į plaučius, o tai labai pavojinga žmonėms, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Taigi teigiama, kad jeigu žmogaus dantenos ar dantys nėra sveiki, ligos komplikacijų rizika didėja.
– Atrodytų, kaip valytis dantis žinome visi, nes darome tai nuo tada, kai save prisimename. Visgi ką reikėtų žinoti apie taisyklingą dantų valymą?
– Viena vertus, dantis valyti lengva, kita vertus, sudėtinga. Lengva todėl, kad tai užima labai nedaug laiko. Rytinis ir vakarinis valymas iš viso trunka 4–5 minutes, taigi laiko sąnaudos nedidelės, o nauda – didžiulė.
Sunku todėl, kad valydami dantis mes dažnai nematome, ką ten valome, todėl kai apsilankome pas burnos higienistą, išgirstame, kad juos valome blogai. Todėl pacientams rekomenduoju išbandyti apnašas dažančias priemones (yra tiek dažančių tablečių, tiek pastų), kad pasitikrintų, ar tikrai efektyviai jas nuvalo. Tai ypač aktualu vaikams. Kad būtų vaizdžiau, įsivaizduokite, kad mūsų dantų paviršius – lėkštė, padengta riebalų plėvele. Mūsų tikslas tą plėvelę nuvalyti, suardyti jungtis tarp bakterijų, kurios per dieną užauga ant danties paviršiaus, kad šios nustotų daugintis.
Specialistai visada rekomenduoja naudoti minkštą dantų šepetėlį ir jį keisti kas tris mėnesius, tačiau turbūt girdėjote, kad vien šepetėliu dantų valyti neužtenka, būtina valyti ir tarpdančius.
Dantų šepetėlis nuvalo tik 60 proc. dantų paviršiaus. Vadinasi, 40 proc. bakterijų mes nepaliečiame. Todėl būtina naudoti tarpdančių valymo priemones, iš kurių labiausiai paplitusios – tarpdančių siūlai arba tarpdančių šepetėliai. Deja, statistika rodo, kad tokias priemones naudoja tik 10–20 proc. žmonių.
Tarpdančius valyti užtektų vieną kartą per dieną ir tai daryti reikėtų prieš valant dantis įprastu šepetėliu. Paprastai rekomenduoju tai daryti vakare, kai turime daugiau laiko. Kokias priemones rinktis, geriausiai rekomenduotų specialistas, nes mes visi esame labai unikalūs ir turime skirtingą tarpdančių formą. Labai svarbu, kad ta priemonė būtų patogi – tik tokiu atveju ją naudosime kasdien. Verta paprašyti specialisto, kad jis pamokytų, kaip reikia taisyklingi valyti tarpdančius, netgi leisti pabandyti jo kabinete. Tarpdančių valymas jokiu būdu neturi būti skausmingas ir neturi sukelti kraujavimo.
Tarpdančius valyti užtektų vieną kartą per dieną ir tai daryti reikėtų prieš valant dantis įprastu šepetėliu.
Bendros rekomendacijos – siūlu patogu išvalyti glaudžiausius tarpdančius, o šepetėlis tinka didesniems. Iš tiesų tarpdančių šepetėlis turi daugiau pritaikymo būdų ir kuo toliau, tuo labiau specialistai siūlo jį naudoti, ypač, jeigu žmogus turi problemų dėl dantenų, nešioja ortodontinius prietaisus, turi implantų.
Kadangi dauguma dantų pastų parduodamos kaip kosmetikos priemonės, neišvengiama gražios reklamos.
Tarpdančių šepetėliai būna labai įvairių dydžių ir jeigu nėra galimybės tuoj pat pasitarti su specialistu, vaistinėse galima rasti rinkinių, į kuriuos įeina skirtingo dydžio šepetėliai. Taigi įmanoma juos prisitaikyti.
– Kaip pasirinkti dantų pastą? Žinia, dažnai jos reklamuojamos kaip darančios stebuklus, bet išsivalęs dantis matai, kad jokio stebuklo nėra.
– Kadangi didžioji dalis dantų pastų parduodamos kaip kosmetikos priemonės, iš tiesų neišvengiama gražios reklamos, kuri kartais yra tik reklama.
Patikimiausias šaltinis būtų klausti savo specialisto, bet kad žmonėms būtų lengviau orientuotis toje gausoje, norėčiau pabrėžti, jog dantų pasta paprastai naudojama dėl trijų tikslų: kad mums būtų paprasčiau valyti apnašas šepetėliu, kad ji atgaivintų burnos kvapą ir kad sustiprintų emalį ir jis taptų atsparesnis rūgštims, kurios atsiranda valgant angliavandenių turintį maistą.
Visgi reikia prisiminti, kad 96 proc. emalio sudaro neorganinės medžiagos. Vadinasi, kai mes girdime apie natūralias dantų pastas, su vaisių ekstraktais, anglimi, eteriniais aliejais ir visokiomis kitomis stebuklingomis medžiagomis, turime suprasti, kad jos neveikia dantų emalio.
Labai svarbu, kad dantų pasta turėtų pakankamą fluoro kiekį. Renkantis dantų pastą labai svarbu remtis mokslinėmis žiniomis, o ne emocijomis, kai akį patraukia kokia nors neįprasta pasta. Neseniai mačiau netgi pastą su špinatais. Geriau jau juos valgykime, o dantis valykime dantų pasta su fluoru.
– Tačiau fluoras vertinamas nevienareikšmiai...
– Diskusijas dėl fluoro palyginčiau su diskusijomis dėl vakcinų ir su antivakserių judėjimu. Taip, yra kalbančiųjų apie tai, kad mums fluoro nereikia, kad tai neurotoksinas ir pan. Visgi norėčiau labai nuraminti žmones.
Jeigu fluorą mes valgysime, jis tikrai taps nuodu, bet dantų pastose fluoro kiekis tikrai nedidelis ir jis labai reikalingas, mūsų dantų emaliui, kad jis būtų tvirtas ir nesivystytų ėduonis. Ypač tai aktualu Lietuvoje, kadangi mes nevalgome daug jūrų gėrybių, turinčių fluoro.
– Ar būtina dantų pastą rinktis tik vaistinėse?
– Yra pastų, kurias galima pirkti ir prekybos centruose, bet jei norime daugiau investuoti į burnos sveikatą, tikrai siūlyčiau jų ieškoti vaistinėse, kuriose galima rasti dantų pastų, kurios jau net nėra kosmetikos, o gydomosios priemonės. Tik pasikartosiu, kad tikrai patarčiau vengti įvairiausių skambių pavadinimų: dantų pastos su įvairiausiais ingredientais, eteriniais aliejais, anglimi ir pan.
Taip pat svarbu, kad mums patiktų pastos skonis, nes ją vartosime kasdien. Jeigu ji dirgins gleivinę, bus tiesiog nemalonu ja valyti dantis.
Neseniai mačiau netgi pastą su špinatais. Geriau jau juos valgykime, o dantis valykime dantų pasta su fluoru.
– Ar būtina po dantų valymo naudoti skalavimo skystį?
– Skalavimo skystis vertinamas gana kontroversiškai. Didžiajai daliai pacientų jo nerekomenduoju, nebent reikia gydomojo skysčio po tam tikrų intervencijų, kad greičiau sugytų dantenos. O šiaip visi skalavimo skysčiai iš prekybos centrų turi tiesiog dezodoruojantį poveikį.
Tiesa, yra burnos skalavimo skysčių su fluoru, kuriuos gali rekomenduoti specialistas, jeigu yra padidėjusi rizika vystytis dantų ėduoniui. Taigi šiuo klausimu visada siūlyčiau pasitarti su specialistu.
– Dažnai diskutuojama, kada ryte reikia valyti dantis – prieš valgį, tik atsikėlus, ar jau pavalgius?
– Pagrindinė taisyklė, kuria reikia vadovautis: tarp dantų valymo ir valgymo turi būti bent pusvalandžio laiko tarpas. Jeigu ryte turite tokią galimybę, galite juos valyti po pusryčių. O jeigu pavalgę turite iš karto lėkti, siūlyčiau juos išsivalyti tik atsikėlus ir palaukti pusvalandį iki pusryčių. Šis pusvalandis labai svarbus, kad dantų emalis pasisavintų pastos veikliąsias medžiagas.
Kodėl reikia palaukti pusvalandį iki valgymo? Mūsų emalis yra labai plonas – nuo 1 iki 2 mm storio. Senstant jo sluoksnis dar mažėja, todėl svarbu, kad dantų pastos ingredientai sukietintų dantų paviršių, ir kai mes valgysime, mūsų dantų emalis būtų atsparesnis maisto rūgščių poveikiui.
Po valgio yra panašiai. Mūsų maiste, net jeigu nevalgome saldumynų, neišvengiamai yra angliavandenių, kurie pradedami virškinti burnoje. Kai jie virškinami, produkuojamos rūgštys, taigi burnos ertmėje susiformuoja rūgšti terpė. Per pusę valandos mūsų seilės ją neutralizuoja, o būtent tuomet, kai burnos terpė yra neutrali, mineralai iš pastos nepatenka į seiles, o atvirkščiai, iš jų patenka į dantį. Taigi toks valymas bus efektyvesnis.
Taip pat siūlyčiau išvalius dantis pastos neišskalauti, tiesiog išspjauti susidariusias putas, kad veikliosios medžiagos pabūtų ant mūsų dantų. Dažnai žmonėms būna šokas tai išgirdus, tačiau veido kremo juk mes nenuplauname.
Nors emalis yra viena kiečiausių mūsų organizmo medžiagų, jo didžiausias priešas – rūgštis.
– Žmonės, norėdami dantis išsivalyti kuo geriau, neretai gan stipriai spaudžia šepetėlį. Ar galima dėl to pažeisti emalį ir prisidaryti sau daugiau bėdos nei naudos?
– Šepetėlio labai spausti tikrai nereikia. Aš pacientams visada duodu šepetėliu pavalyti ant rankos paviršiaus, kad jie pajustų judesį, nes dantų valymo kokybė priklauso ne nuo spaudimo, o nuo padaryto judesių kiekio. Kitaip tariant, valo ne stiprūs judesiai, o kuo daugiau padarytų judesių. Todėl šepetėlio šereliai turėtų būti atstatyti į dantį 45 laipsnių kampu, o valyti reikia lengvais smulkiais sukamaisiais judesiais įsivaizduojant, kad išvalome visą danties paviršių.
Nors emalis yra viena kiečiausių mūsų organizmo medžiagų, jo didžiausias priešas – rūgštis. Taigi jeigu burnoje yra rūgštinė terpė, o ji būna, jeigu dažnai užkandžiaujame, geriame daug gazuotų gėrimų ir pan., stipriai spausdami šepetėlį galime pažeisti emalį. Taip pat jį galime pažeisti, jeigu naudosime labai abrazyvią dantų pastą. Paprastai tokios būna balinančios pastos ir jos nėra pritaikytos naudoti kasdien du kartus per dieną.
O šiaip valyti dantis reikia bent dvi minutes. Jei norime juos išvalyti gerai, turime turėti planą. Pavyzdžiui, pirmiausiai iš išorinės išsivalau apatinius dantis, tada iš išorės – viršutinius, tuomet valau jų vidines puses ir galiausiai krūminių dantų kramtomuosius paviršius.
Pacientams, kurie mėgsta technologijas, siūlau pasinaudoti jomis, nes yra sukurta daug programėlių, kurios gali mums padėti gerai išvalyti dantis, skaičiuoti laiką, kiek juos valome, parodyti vietas, kuriose valėme per mažai ir pan. Taip pat savo įgūdžius galime patobulinti naudodami apnašas parodančias pastas. Taigi iš nuobodžios dantų valymo rutinos galima pasidaryti netgi pramogą. Tuo pačiu padarysime didžiulę paslaugą bendrai mūsų sveikatai.