Tačiau, pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėjos Aušros Syminienės, šalia šių susirgimų jau paplito ir kitos užkrečiamosios ligos, praneša „Vakarų ekspresas“.
Skyriaus duomenimis, rajone šiais metais užregistruota 19 susirgimų skarlatina, 82 – vėjaraupiais, po vieną – infekcine mononukleoze ir Laimo liga. Pernai rajone buvo užregistruoti 38 skarlatinos ir 419 susirgimų vėjaraupiais atvejų.
Skarlatina – nevaldoma infekcija, nes jai netaikoma specifinė profilaktika, t. y. nėra šiai ligai skirtos vakcinos. Nepaskiepytieji neturi imuniteto, jis įgyjamas tik persirgus šia liga. Pasakojo A. Syminienė.
„Šiuo metu rajone pastebimas sergamumo skarlatina padidėjimas. Kaip reikėtų apsisaugoti nuo šios ligos? Skarlatiną sukelia streptokoko bakterija. Šia liga dažniausiai serga vaikai nuo 2 iki 8 metų, tad ji daugiausiai plinta tarp darželinukų. Skarlatina – nevaldoma infekcija, nes jai netaikoma specifinė profilaktika, t. y. nėra šiai ligai skirtos vakcinos. Nepaskiepytieji neturi imuniteto, jis įgyjamas tik persirgus šia liga“, – pasakojo A. Syminienė.
Kaip teigiama Kauno visuomenės sveikatos centro tinklalapyje, skarlatina – ūmi bakterijų (streptokokų) sukelta infekcinė liga, kuriai būdingi intoksikacijos, anginos požymiai, smulkus bėrimas. Labiausiai paplitusi A grupės streptokokų arba Streptococcus pyogenes skarlatinos kilmės teorija. Ja užsikrečiama oro – lašeliniu būdu nuo ligonių, sveikstančiųjų ir streptokokų nešiotojų. Infekcija plinta ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, bakterijoms su seilių lašeliais patenkant į supančią aplinką. Todėl galima užsikrėsti ne tik įkvėpus sukėlėjo, bet ir vartojant apkrėstą maistą (ypač nepasterizuotą pieną ir jo produktus), naudojantis ligonio daiktais (stalo įrankiais, puodeliais, dantų šepetuku). Bakterijos gali prasiskverbti ir pro odą, jos sužeidimų vietose.
Skarlatinos inkubacinis (slaptasis) ligos periodas dažniausiai trunka 2 – 4 dienos, gali trukti iki 7 dienų. Dažniausiai staiga iki 38,5ºC pakyla temperatūra, ligoniui skauda gerklę, galvą, pilvą, pykina, kartais jis vemia. Parausta, paburksta tonzilės, ant jų dažnai atsiranda apnašų, padidėja, pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai. Ant liežuvio atsiranda gelsvai baltų apnašų, joms nusivalius, liežuvis pasidaro panašus į avietę. Praėjus 1 – 2 dienoms nuo ligos pradžios, visą kūną (ypač pažastis, kirkšnis, galūnių lenkiamuosius paviršius) išberia smulkiomis raudonomis susiliejančiomis dėmelėmis. Pūlingas ausies, limfmazgių uždegimas, sinusitas, meningitas – tai komplikacijos, kurios gali atsirasti jau ankstyvoje ligos stadijoje, net kai ligos eiga lengva.
Vėlyvos komplikacijos dažniausiai yra alerginės kilmės, kurios atsiranda 2 – 3–ią ligos savaitę: inkstų bei širdies raumens pakenkimai ir pūlingos komplikacijos, pasireiškiančios ausų, kaukolės ertmių uždegimais, rečiau – pūliniais meningitais. Negydoma skarlatina gali sukelti reumatinį artritą, glomerulonefritą ar endokarditą. Sergant, burna skalaujama 2 proc. sodos tirpalu ar kitais dezinfekuojančiais tirpalais, ligoniams skiriamas antibiotikas. Pradėjus šerpetoti ir luptis odai, vaiką reikia dažnai maudyti. Sergančius skarlatina leidžiama gydyti namuose, tik sunkios skarlatinos formos gydomos ligoninėje. Jei sergantysis nevartoja antibakterinių vaistų, apkrėsti aplinkinius gali tris savaites nuo ligos pradžios.
