Diagnozė buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus
„2007-ųjų birželį mane ištiko tulžies pūslės akmenligės priepuolis. Skausmas buvo toks stiprus, kad kreipiausi į medikus, jie mane iš karto paguldė į ligoninę ir operavo“, – pasakoja kėdainiškė Gražina Vaičiurgienė.
Tačiau moteriai po operacijos sveikata nepagerėjo – sutriko virškinimas, skaudėjo šoną, pūtė pilvą, todėl neapsikentusi ji kreipėsi į Kauno gastroenterologus, tikėdamasi, kad ištirs kepenų fermentus. Tačiau jie Gražinai nustatė kitą ligą – hepatito C infekciją.
„Šis virusas plinta per kraują, o aš visą gyvenimą buvau kraujo donorė, be to, kartą man rovė dantis, labai kraujavo, o kai operavo kiaušidę, buvo perpiltas kraujas“, – moteris bando prisiminti, kur galėjo užsikrėsti.
Kadangi G.Vaičiurgienei buvo nustatyta II stadijos kepenų fibrozė, gydytojai pasiūlė nieko nelaukiant pradėti gydymą.
Atidavė ginklą
„Kasdien reikėjo išgerti tris kapsules ir atlikti vieną injekciją į pilvą. Nemoku apsakyti, kaip blogai jaučiausi nuo šių vaistų: pylė karštis ir krėtė šaltis, pykino, svaigo galva, erzino viskas, kas kruta, galėjau koliotis su visais, nebejaučiau kvapų ir maisto skonio, vos galėjau pasikelti iš lovos ir iki tualeto nueiti, priaugau 30 kilogramų. Buvo taip bloga, kad net atsikračiau pistoleto, kurį buvau įsigijusi savigynai, kad tik pagundos nebūtų“, – prisimena 53-ejų moteris.
Po metų jai vėl buvo patikrintos kepenys ir paaiškėjo, kad gydymas nepadeda. Tada G.Vaičiurgienė nusprendė nebevartoti vaistų. Vis dėlto dar po poros metų ji vėl ryžosi pakartoti gydymą, tačiau ištvėrė vos pusmetį.
Praėjo penkeri metai, moteris sužinojo, kad Lietuvoje yra kompensuojami nauji vaistai nuo hepatito C infekcijos ir vėl kreipėsi į gydytojus. 2016 m. birželį jai buvo atlikta kepenų audinio biopsija. Tyrimas parodė, kad liga progresuoja – nustatyta III stadijos fibrozė. Kartu tai reiškė, kad gydytojai gali skirti inovatyvų gydymą.
„Trys mėnesiai – ir aš sveika, – sakė moteris. – Medikai mano organizme viruso neberado.“
Dabar G.Vaičiurgienė vartoja daug vaistų nuo skausmo, kurį sukelia kitos ligos, todėl kepenys sunkiai dirba, kartais jai pučia pilvą, tačiau, pačios teigimu, jaučiasi daug geriau nei anksčiau.
Pažeidžia kepenis
Hepatito C virusas kepenyse sukelia uždegimą, kuris per 20–25 metus maždaug penktadaliui ligonių sukelia kepenų cirozę ir šis organas nebegali normaliai dirbti. Didžiajai daliai ligonių kepenys persodinamos būtent dėl to, kad jas pažeidė šis virusas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas akademikas prof. Limas Kupčinskas teigia, kad užsikrėtęs hepatito C virusu žmogus gali nejausti jokių šio viruso buvimo požymių iki tol, kol išsivystys kepenų cirozė. „Tik 5–10 proc. žmonių, kurių imunitetas labai stiprus, būna ūminė fazė. Apie pusė tokių žmonių pasveiksta savaime. Kitiems liga pereina į lėtinę. Tokie žmonės vėliau kenčia dėl pažeistų kepenų“, – aiškina profesorius.
Jeigu liga negydoma, dar po penkerių metų gali išsivystyti ir kepenų vėžys.
Hepatito C viruso infekcija pažeidžia ne tik kepenis. Daugėja įrodymų, kad infekcija gali sukelti net alergiją šalčiui, inkstų uždegimą, II tipo cukrinį diabetą, skydliaukės uždegimą, kai kurias odos ligas, pavyzdžiui, žvynelinę ir net depresiją.
Nesaugus nė vienas
Specialistai mano, kad Lietuvoje hepatito C virusu galėtų būti užsikrėtę apie 50 tūkst. žmonių – tikslių duomenų nėra. Prof. L.Kupčinskas teigia, kad šį rudenį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai pradės tyrimą, kuriame 6 tūkst. atsitiktinai atrinktų suaugusių Kauno žmonių bus tiriami, ar neserga lėtinėmis ligomis, tarp jų ir hepatitu C.
„Šis tyrimas leis mums sužinoti, kiek virusas yra paplitęs tarp Lietuvos žmonių, ir bus galima geriau planuoti kovą su virusu bei profilaktikos programas, be to, žmonėms tai bus puiki galimybė nemokamai pasitikrinti dėl hepatito C ir kitų lėtinių ligų“, – sako Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas.
Hepatito C virusas buvo atrastas praėjusio amžiaus pabaigoje, o Lietuvoje pradėtas nustatyti 1993-iaisiais. Iki to laiko juo buvo užsikrėtę daugybė žmonių.
Mitai apie hepatitą C
Virusas plinta per kraują ir kūno skysčius. Todėl daugelis mano, kad tai netvarkingai gyvenančių žmonių liga. Taip gali būti – hepatito C virusu yra užkrėtę žmonės, kurie vartoja leidžiamuosius narkotikus ar turi daug lytinių partnerių. Tačiau, pasak L.Kupčinsko, didžioji dalis žmonių šiuo virusu užsikrėtė iki 1994-ųjų per medicinines manipuliacijas, kai medikai dar nežinojo, kad yra toks virusas.
Pavyzdžiui, tuo metu Vilniaus kraujo centre buvo užsikrėtę net 9 proc. donorų. Jų kraujas užkrėtė kitus žmones. Todėl dabar didžioji dalis ligonių yra vidutinio amžiaus žmonės, kurie sovietiniais laikais patyrė sunkias operacijas ar traumas ir jiems buvo perpiltas kraujas ar atliktos medicinos procedūros, pavyzdžiui, hemodializė. Tačiau neturėtų apsigauti ir jaunesni – trisdešimtmečiai.
Yra nedidelė – iki 5 proc. – tikimybė užsikrėsti hepatito C virusu per lytinius santykius, per pedikiūro procedūras, tatuiruočių kabinetuose, jei naudojamos nesterilios priemonės, arba atsitiktinai panaudojus dantų šepetuką, skutimosi peiliuką. Taip pat kartais naujagimį gali užkrėsti serganti motina.
Didžiausia rizikos grupė
„Būtų prasminga visiems gyventojams pasitikrinti, – teigia profesorius, – ypač tiems, kam iki 1994-ųjų buvo atliktos sudėtingos operacijos, perpiltas kraujas, dializuojami ligoniai, sergantys kraujo ligomis, organų, audinių, kraujo donorai, taip pat medicinos įstaigų darbuotojai, asmenys, kurių motinos nėštumo sirgo hepatitu, nėščiosios, šeimynykščiai, kurių artimiesiems nustatytas hepatitas, ir kasmet daugiau kaip vieną naują lytinį partnerį turėję žmonės ir bent kartą gyvenime vartoję leidžiamuosius narkotikus.
Taip pat svarbu patikrinti dėl hepatito C ligonius, kuriems, tiriant kraują dėl kitų ligų, randami padidėję kepenų fermentai“.
Profesorius pažymi, kad Lietuvoje, skirtingai nuo Vakarų šalių, tik 7 proc. ligonių, sergančių hepatitu C, buvo vartoję leidžiamuosius narkotikus. Taigi šis užsikrėtimo kelias Lietuvoje buvo pakankamai retas. Reikia pažymėti, kad šiuo metu medicinos įstaigose atliekamos procedūros tapo pakankamai saugios, naudojamos vienkartinės priemonės, visuomenės sveikatos centrai kontroliuoja grožio procedūrų, tatuiruočių salonus, todėl gali būti, kad ateityje pagrindiniu užsikrėtimo keliu taps intraveninių narkotikų vartojimas, kaip yra Vakarų šalyse.
Gera naujiena
Hepatito C virusas, priešingai nei kiti hepatito virusai, išgydomas. Mokslo dėka šių ligonių gydymo rezultatai stulbinantys, – jų efektyvumas siekia 99 proc. Gydymas užtrunka vos 12 arba 24 savaites. Užsikrėtusių žmonių organizme viruso rezervuaro nelieka, tad jiems nustojus vartoti vaistus, priešingai nei, pavyzdžiui, sergant lėtiniu hepatito B ar ŽIV sukelta liga, virusai nebeatsigauna.
Be to, ligoniai nejaučia beveik jokių vaistų sukeltų nepageidaujamų reiškinių, todėl gydymo metu gali įprastai gyventi. Tačiau reikia turėti omeny, kad virusu galima užsikrėsti pakartotinai, – gydytojai yra turėję pacientų, kurie net tris kartus buvo užsikrėtę šiuo virusu.
Beje, pastaruoju metu dėl efektyvaus gydymo pasaulyje sumažėjo poreikis persodinti ligoniams kepenis. O Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai teigia, kad iki 2030-ųjų efektyvia terapija turi būti išgydyti visi hepatito C virusu užsikrėtę ligoniai. Todėl nauji vaistai nebekuriami. Šių vaistų dėka mūsų šalyje jau išgijo keli tūkstančiai žmonių.
Kol kas modernų gydymą gauna ne visi
Vis dėlto dėl gydymo mūsų šalyje yra keblumų. Pirmasis – vaistai brangūs, todėl visų pirma gydomi tie, kuriems jau prasidėjęs kepenų randėjimas (fibrozė) ir gresia kepenų cirozė. Tačiau specialistai viliasi, kad greitai efektyvi terapija bus prieinama visiems, kam jos reikia. Antra, yra 6 hepatito C viruso genotipai. Lietuvoje plinta trys.
Prof. L.Kupčinskas teigia, jog dabar mūsų šalyje modernūs vaistai buvo prieinami tik I genotipo virusu užsikrėtusiems žmonėms, tokių yra apie 70 procentų. Likusieji, kurie yra užsikrėtę kitų genotipų virusais gydomi senaisiais vaistais. Šie vaistai nėra tokie efektyvūs, kaip tie, kurias gydomi I genotipo virusu užsikrėtę žmonės ir sukelia kartais didesnių šalutinių reiškinių nei liga. Dėl to žmonės kartais atsisako gydytis.
Medikai ragina žmones pasitikrinti
„Dabar vyksta derybos su Sveikatos apsaugos ministerija ir ligonių kasomis. Viliamės, kad iki šių metų pabaigos Lietuvą pasieks vaistai, kurie veikia visų genotipų hepatito C virusus. Tuomet galėsime inovatyviais, efektyviais vaistais gydyti visus šalies ligonius“, – viliasi L.Kupčinskas ir pabrėžia, kad žmonės turėtų pasitikrinti dėl hepatito C viruso.
Nemokamai tyrimas atliekamas tuomet, jei šeimos gydytojas įtaria infekciją ir nusiunčia ligonį gastroenterologui. Šeimos gydytojai dabar turi galimybę nemokamai patikrinti kepenų fermentus, – jei jų kiekis padidėjęs, arba – net jei jie nepadidėję, bet ligonis priklauso rizikos grupėms – tokį ligonį būtina nukreipti gastroenterologui, kuris nustatęs virusą, tam, kad skirtų gydymą, dar turės atlikti kepenų biopsiją ir įvertintų kepenų pažeidimo laipsnį.
Šiam tyrimui dienai ligoniai guldomi į gastroenterologijos kliniką. Pasitikrinti gali ir visi likę gyventojai, deja, už serologinį C viruso tyrimą jiems gali tekti mokėti. Jis kainuoja apie 7–11 eurų. Reikia pažymėti, kad rizikos veiksniai ne visada būna akivaizdūs, todėl kartą gyvenime dėl šios ligos galėtų pasitikrinti visi, ypač gimę iki 1994 metų.
Taip pat nemokamai tiriami kraujo ir organų donorai ir kalintys laisvės atėmimo įstaigose. Tyrimus taip pat atlieka priklausomybės centrai ir visuomeninės organizacijos.
