Urologo kabinete Edmundas pirmą kartą apsilankė vos prieš kelerius metus.
Tiesa, pirmuosius ligos signalus vyras pastebėjo kiek anksčiau, tačiau juos tiesiog ignoravo. „Manau, kad tai daugumos vyrų bėda – iš paskutiniųjų sukandę dantis kenčia ir bando apsimesti, kad neturi jokių sveikatos problemų“, – pokalbį pradeda Edmundas.
Paprašytas išvardinti pirmuosius nemalonius simptomus, pašnekovas jų prisimena ne vieną. „Visų pirma, padažnėjo noras šlapintis naktimis. Dėl to nukentėjo miego kokybė, rytais atsikeldavau visiškai nepailsėjęs, nes tekdavo kas porą val žingsniuoti į tualetą. Pikčiausia būdavo, kad jau esant tualete šlapintis nelabai pavykdavo. Grįždavau į lovą, o užmigti vėl trukdydavo pilnos šlapimo pūslės jausmas. Ir taip nuolat. Kartais atrodydavo, kad geriau net nebegrįžti į lovą, nes juk vėl netrukus reikės eiti atgal į tualetą“, – savo patirtimi dalijasi pacientas.
Kaip sako pašnekovas, iš pradžių jis pats sau „diagnozavo“ šlapimo pūslės uždegimą, kurį bandė gydyti žolelių arbatomis. Apie vizitą pas gydytojus ar vaistininką vyras net nemąstė, o savijauta savaime negerėjo. Kai liga ėmė trukdyti, gyvenimas darėsi vis mažiau visavertis, Edmundas informacijos ėmė ieškoti internete. Tai ir atvėrė jam akis.
Kadangi su žmona kalbėtis buvo šiek tiek gėda, pasitaręs su seserimi vyras, kreipėsi į šeimos gydytoją. Ši skyrė siuntimą pas urologą. „Man visą gyvenimą vien nuo minties apie apsilankymą pas urologą pasidarydavo negera, bet šį kartą nebeturėjau kito pasirinkimo“, – šypteli Edmundas. Urologas jam diagnozavo gerybinę prostatos hiperplaziją.
Anot Edmundo, gydytojo teigimu, jo prostatos tūris buvo padidėjęs daugiau nei trečdaliu (normalus dydis – maždaug 30 ml). Pašnekovas džiaugiasi, kad chirurginio gydymo jam neprireikė – gydytojas išrašė vaistų. Taip pat rekomendavo, kaip reikėtų keisti gyvenimo būdą.
„Nieko netikėto neišgirdau, tačiau patarė daugiau judėti, mažinti nesveiko maisto suvartojimą, o alkoholio rekomendavo išvis atsisakyti. Ne viską dar pavyko įgyvendinti, bet ligos gydymo rezultatus jau jaučiu – naktimis dabar keliuosi tik po kokios didesnės šventės. Jei būčiau turėjęs daugiau žinių apie šią ligą, būčiau į urologą kreipęsis anksčiau. Tas kentėjimas prie gero neprivedė. Turbūt tik dar labiau sau pakenkiau“, – pasakoja jis.
Vyras sako tiksliai nežinantis, kokios priežastys galėjo nulemti jo „vyriškosios“ dalies problemas. Sako, kad nei tėvas, nei kiti giminės vyrai panašių problemų neturėjo. „Nors šeimoje apie tai nelabai kalbėdavome, ypač apie kažkokius prostatos sutrikimus“, – šypteli Edmundas.
Apie GPH kalba Klaipėdos Respublikinės ligoninės gydytojas-urologas Ruslanas Baltrimavičius:
Prostata – tai vyriška liauka. Kaip dažnai juokaujame, tai antra vyro širdis. Nesirūpinant šiuo organu, vyresniame amžiuje gali kilti daug problemų. Nuo jos didžiąja dalimi priklauso gyvenimo kokybė ir komfortas šlapinantis. Jos veiklos sutrikimai gali turėti įtakos lytinių santykių kokybei.
Prostatos būklė priklauso nuo hormonų pusiausvyros. Kalbant apie vyro organizmą, tai testosteronų ir estrogenų pusiausvyra organizme, kuri su amžiumi keičiasi. Prolifaktiškai tikrintis rekomenduojama sulaukus 50 metų. Jei yra rizikos faktorių, nuo 40-45 metų.
Gerybine prostatos hiperplazija (GPH) yra vadinamas šios liaukos gerybinis išvešėjimas arba padidėjimas, sutrikdantis normal šlapimo nutekėjimą.
Laiku nustačius ligą, didelė dalis pacientų gali išvengti operacinio gydymo ir komplikacijų. Šiandien medikamentinis gydymas yra labai efektyvus. Medikamentai atpalaiduoja lygiuosius šlapimo pūslės kaklelio raumenis palengvindami ligos simptomus – palengvėja šlapinimasis, srovė tampa tolygesnė.
Egzistuoja tarptautinė prostatos simptomų skalė. Jos klausimai atspindi pagrindinius galimus nusiskundimus. Atsakęs į šiuos klausimus, žmogus gali vertinti, ar tai yra lengvi, vidutinio ar sunkaus pobūdžio simptomai.
Pateikiame klausimus:
1. Kiek kartų pastarąją savaitę jautėte, kad baigus šlapintis jūsų šlapimo pūslė nebuvo visiškai tuščia?
2. Kiek kartų pastarąją savaitę šlapinotės dažniau nei kas 2 valandos?
3. Kiek kartų pastarąją savaitę pastebėjote, kad besišlapinant kelis kartus nustodavote ir vėl pradėdavote šlapintis?
4. Kiek kartų pastarąją savaitę jums buvo sunku sulaikyti šlapinimąsi?
5. Kiek kartų pastarąją savaitę jūsų šlapinimosi srovė buvo silpna?
6. Kiek kartų pastarąją savaitę reikėdavo pasistengti, kad pradėtumėte šlapintis?
7. Kiek kartų pastarąją savaitę kėlėtės nusišlapinti naktį?
Prostatos testą galite rasti www.vyrureikalas.lt
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt
LT/URO/0003/16, patvirtinta 2016 05
