Tyrimų duomenimis, patalpų oras gali būti netgi 6 – 8 kartus labiau užterštas nei lauke. Šią medicininę–ekologinę problemą aplinkotyrininkai identifikavo dar praėjusio amžiaus pabaigoje, pradėję vartoti terminą „nesveiko pastato sindromas“, siejamą su įvairios paskirties patalpų neigiamu poveikiu žmogaus sveikatai.
Tankiai urbanizuotose gyvenvietėse, ypač didžiuosiuose verslo centruose, aplinkos taršos problema šiandien yra pasiekusi kritinę ribą. Kaip skelbia naujienų portalas independent.co.uk, per pastaruosius metus Londone dėl oro taršos kasmet miršta apie 10 tūkst. gyventojų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl užteršto vandens, prastų higienos sąlygos, užteršto lauko ir vidaus oro, pasaulyje kasmet neišgyvena per 1,7 milijono vaikų iki penkerių metų amžiaus.
Pavojus tyko namuose
Kokios yra pavojingiausios medžiagos, kurių randama mūsų aplinkoje? Technologijų ir inovacijų kompanija „Dyson Ltd“, investuojanti dideles lėšas į patalpų mirkoklimato tyrimus, neseniai pasidalino vieno iš jų vykdytų tyrimų rezultatais, kuriuos aprašė technologijų ir mokslo portalas gizmodo.com.au.
Apsilankę daugybės žmonių namuose ir ištyrę tų patalpų orą bei nuosėdas, užsilikusias ventiliacijos sistemose bei filtruose, tyrėjai atrado net keletą skirtingų teršalų rūšių. Pagrindinius jų pateikiame lentelėje apačioje.
| Cheminė medžiaga | Sklaidos šaltinis |
| Formaldehidas | Pastatų izoliacinės medžiagos, presuoti medienos gaminiai, fanera, vidutinio tankio medienos plaušų plokštės (MDF), dažai, klijai, lakai, grindų apdaila, transporto priemonių išmetamieji teršalai, tabako dūmai |
| Benzolis | Dažai, lakas, benzinas, klijai, ploviklis, guma, riebalų šalinimo preparatai, tabako dūmai |
| Toluenas | Benzinas, transporto priemonių išmetamieji teršalai, dažų tirpiklis, klijai, kai kurios asmeninės higienos priemonės, tabako dūmai |
Kokį poveikį šios medžiagos daro mūsų organizmui? Formaldehidas yra uždraustas daugybėje šalių, kadangi ši medžiaga gali sukelti neurodegeneracines ligas. Benzolis yra žinomas kaip medžiaga, sukelianti leukemiją. Tuo tarpu toluenas ypač pavojingas nėščiosioms: įkvepiant didelius kiekius šios medžiagos, galimi vaiko vystymosi sutrikimai.
Aplinkos tyrimai Baltijos šalyse
Panašų tyrimą Latvijoje prieš keletą metų atliko Baltijos aplinkos forumas (BEF). 15–oje vaikų kambarių buvo tiriamas mikroklimatas, ieškoma alergizuojančių kvapiųjų medžiagų ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) – iš viso, net 40 skirtingų cheminių medžiagų.
Gauti rezultatai parodė, jog kiekviename mėginyje buvo rastas visas šių medžiagų „kokteilis“. „Aptikti dideli kiekiai lakiųjų organinių junginių, ypač tolueno. Valstybės institucijų nustatyta nekenksminga tolueno koncentracija visuose oro mėginiuose viršijama 2–13 kartų. Vaikų kambariai taip pat užteršti ir kvapiosiomis alergizuojančiomis medžiagomis, tokiomis kaip limonenas, pinenas ir kt., šių medžiagų nekenksminga koncentracija viršyta 2–8 kartus 11 iš 15 tirtų mėginių“, – tyrimo aprašyme skelbė BEF.
Nors patalpų oro tyrimas buvo atliktas Latvijoje, specialistų įsitikinimu, situacija labai panaši ir mūsų šalyje. „Abiejų šalių rinkos praktiškai identiškos – namus užpildome panašiais gaminiais,“ – teigė tyrimą vertinę BEF atstovai. „Ligos, siejamos su gyvenimu užterštame ore kelia vis daugiau iššūkių sveikatos apsaugos sistemoms visame pasaulyje. Skiriamos didžiulės Europos Sąjungos, JAV ir kitų šalių investicijos siekiant įvertinti bendrą aplinkos poveikį žmogaus sveikatai“, – antrino valstybinio Mokslo tyrimų instituto „Inovatyvios medicinos centras“ mokslininkė dr. Rūta Aldonytė.
Ką galime pakeisti šiandien?
Natūraliai kylantis klausimas – ar individualūs kiekvieno iš mūsų pasirinkimai gali turėti įtakos oro patalpų kokybei nuosavuose namuose? Atsakymas, be abejo, yra teigiamas.
Specialistų teigimu, galime rinktis alternatyvius, kasdien naudojamus gaminius, kurių sudėtyje pavojingų cheminių medžiagų nėra arba jų yra mažiau. Be to, dažniau vėdinant ir valant patalpas, pavojingų medžiagų kiekis ir koncentracija ore mažėja.
Itin svarbu yra užtikrinti, jog į patalpas patenkantys alergenai ir bakterijos būtų nuolat valomos ir filtruojamos. Atsižvelgdami į oro užterštumo problemą miestuose, kompanijos „Dyson Ltd“ technologai sukūrė multifunkcinį įrenginį, atliekantį oro vėsinimo, šildymo ir valymo funkcijas.
„Ne tik miestų, bet ir priemiesčių gyventojai susiduria su užteršto oro problema. „Dyson Purifier“ naudoja „Hepa“ filtrą, kuris sulaiko iki 0,1 mikrono dydžio daleles. Į tą kategoriją patenka bakterijos, alergenai, pelėsio poros bei garai (dujos). Oras yra išvalomas nuo įvairiausių kvapų ir kitų, labai smulkių, kenksmingų dalelyčių“, – teigia „Dyson“ prekinį ženklą atstovaujantis produkto vadovas Gytis Mocekainis.
Be to, įrenginys turi daviklius, nuolat matuojančius patalpos oro kokybę. „Netgi, kai atrodo, kad įrenginys yra išsijungęs, nepučia stipresnės oro srovės, pro jį vis vien cirkuliuoja oras, ir davikliai fiksuoja oro kokybę (daleles ore). Jeigu tik yra užfiksuojamas oro užterštumas, įrenginys įsijungia automatiškai“, – pasakoja pašnekovas.
Jo teigimu, šis produktas pirmiausia išpopuliarėjo tokiose rinkose kaip Kinija, Didžioji Britanija, JAV, kur oro kokybės problema yra didžiausia. Tačiau augantis alergiškų žmonių skaičius visose Europoje, kur yra vystoma pramonė, vyksta intensyvus eismas, plečiasi miestai, skatina šio produkto pasiūlą globaliu mastu.
