Nepaisant to, kad narkotikų skirstymas į „lengvuosius“ ir „sunkiuosius“ yra plačiai paplitęs visuomenėje, tačiau iš tiesų tokie terminai nėra įtvirtinti ar pripažįstami nei medicinoje, nei teisėje.
Pirmiausia, labai sunku nubrėžti aiškią ribą tarp kategorijos „sunkūs“ ir „lengvi“, be to nėra aiškių kriterijų, kuriais nustatomas narkotiko lengvumas arba stiprumas. Pavyzdžiui, populiariausias Lietuvoje narkotikas kanapės gali būti daug pavojingesnis, nei atrodo.
Psichologinė priklausomybė kanapėms
Kanapės – dažniausiai išbandomas narkotikas tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje 10,8 proc. 15–64 metų amžiaus žmonių bent kartą gyvenime yra vartoję kanapes. Šis skaičius – 2,4 karto mažesnis, nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis.
Specialistai pažymi, kad nuo visų rūšių narkotikų per ilgesnį ar trumpesnį laiką gali išsivystyti psichologinė ar fizinė priklausomybė, jie taip pat gali tapti rimtų sveikatos sutrikimų priežastimi.
Klaidinga manyti, kad neišsivysto priklausomybė kanapėms.
„Klaidinga manyti, kad neišsivysto priklausomybė kanapėms. Be to, ilgesnį laiką šį narkotiką vartojantys žmonės pastebi, kad nukenčia nervinė veikla, sutrinka mąstymas, dėmesys, atmintis. Žinoma, dėl rūkymo kenčia ir kvėpavimo takai, plaučiai.
Atsiranda potraukis toliau tęsti vartojimą ir išsivysto psichologinė priklausomybė. Tačiau dažnai ima norėtis vis stipresnių pojūčių, todėl daug kas pereina prie stipresnių narkotikų, pavyzdžiui, heroino“, – sakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės toksikologijos gydytojas Vytautas Karvelis.
Didžiausia bėda – katė maiše
Gydytojo teigimu, pagrindinė problema vartojant kanapes yra ta, kad retas iš tikrųjų žino, kokį produktą įsigijo. Per pastarąjį dešimtmetį „tradicinių“ narkotikų rinką papildė daugybė naujų sintetinių psichoaktyviųjų medžiagų, kurios siekia imituoti seniai žinomų narkotikų poveikį.
„Dažnai žmonės įsigyja žolines medžiagas, apipurkštas sintetiniais preparatais, kanabinoidais, skirtais sustiprinti jų poveikį. O tų sintetinių medžiagų yra įvairiausių, net nespėjama visų registruoti. Jos gali sukelti labai pavojingą efektą: dezorientaciją, agresiją, haliucinacijas, nervų sistemos pažeidimus.
Pavyzdžiui, tetrahidrokanabinolis. Tai natūrali, psichoaktyvioji medžiaga, esanti kanapėse, stipriai veikianti smegenis, sukelianti psichotropinį efektą ir sveikatai pavojingus sutrikimus“, – sakė V.Karvelis.
Iki 2018-ųjų pabaigos Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) vykdė daugiau nei 730 naujų psichoaktyviųjų medžiagų stebėseną. Šios medžiagos – tai nauji, labai įvairų poveikį sukeliantys narkotikai, tokie kaip sintetiniai kanabinoidai, katinonai, opioidai ir pan.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, šių medžiagų įvairovė kasmet didėja. Jos kuriamos labai greitai ir pardavinėjamos be jokios garantijos, kad tai tikrai yra ta medžiaga, kurią vartotojas tiki, kad įsigijo, todėl Europoje jos siejamos su mirtimis ir ūminiais apsinuodijimais.
Jos kuriamos labai greitai ir pardavinėjamos be jokios garantijos, kad tai tikrai yra ta medžiaga, kurią vartotojas tiki, kad įsigijo.
Mažina intelektą
Praėjusiais metais dėl apsinuodijimo kanapėmis į gydymo įstaigas kreipėsi 41 nepilnametis. Narkotinės medžiagos jauname amžiuje, kai smegenys dar formuojasi, gali padaryti didelės žalos.
Kanapės blogina trumpalaikę atmintį, mokantis tampa sudėtinga susikaupti, įsisavinti informaciją. Djuko universiteto mokslininkai net nustatė, kad žmonės, paauglystėje reguliariai pradėję vartoti kanapes, prarado apie 8 intelekto koeficiento balus.
„Egzistuoja didelė rizika, kaip ir su alkoholio vartojimu. Aš asmeniškai džiaugiuosi, kad yra ilginamas amžius, nuo kurio asmenims parduodamas alkoholis. Kuo jaunesniame amžiuje pradedami vartoti svaigalai ir psichotropinės medžiagos, tuo lengviau išsivysto priklausomybė ir lieka sunkesnės pasekmės, nei vyresniame amžiuje“, – sakė V.Karvelis.
Suprasti akimirksniu – Kanapių žala
- Kanapių preparatuose nustatomas padidėjęs veikliosios medžiagos – tetra-hydro-kanabinolio (THC) kiekis. Kanapės įvardijamos kaip vienas iš labiausiai psichiką žalojančių (psichopatogeniškiausių) narkotinių preparatų. Plačiai paplitęs šio narkotiko vartojimas turi sunkias pasekmes tiek individui, tiek visuomenei.
- Piktnaudžiavimas kanapėmis gali tapti ūmaus psichikos sutrikimo, psichozių pasireiškimo, asmenybės sutrikimų, depresijos, agresijos ir net savižudybės priežastimi. Viena dažniausių psichologinių pasekmių – susidomėjimo ir motyvacijos užsiimti net tomis veiklomis, kurios prieš tai teikė didžiulį malonumą, praradimas.
- Manoma, kad intensyvus kanapių rūkymas gali būti priežastimi, kai asmeniui, linkusiam sirgti šizofrenija, anksčiau pasireiškia ligos pradžia. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad kanapių rūkymas pagreitina šizofrenijos pasireiškimą vidutiniškai 4 metais.
- Kanapes rūkantys moksleiviai gauna prastesnius pažymius ir yra dažniau išmetami iš mokyklos. Ilgai kanapes vartojantys žmonės teigia jaučiantys mažesnį pasitenkinimą gyvenimu, jų psichinė ir fizinė sveikata prastesnė, jie patiria atminties ir santykių problemų, jų atlyginimai mažesni, o karjera ne tokia sėkminga.
- Pasikartojantis kanapių vartojimas sukelia priklausomybę. Tyrimai rodo, kad apytiksliai 9 proc. (1 iš 11) kanapių vartotojų išsivysto priklausomybė nuo kanapių. Ši tikimybė padidėja iki 16 proc. (1 iš 6), jei kanapes vartoti pradedama paauglystėje, ir išauga iki 25-50 proc., jei vartojama kasdien.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.