Kaip išsivaduoti iš tokių nemalonių potyrių, kurie kaip reikiant apkartina gyvenimo kokybę? Atsakymus rasite knygoje „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimės“. 15min GYVENIMAS pakalbino knygos autorę apie tai, kaip kilo mintis išleisti tokio pobūdžio knygą.
– Kaip kilo mintis išleisti knygą apie panikos priepuolius?
– Prieš aštuonerius metus išgyvenau stiprų panikos priepuolį – labai netikėtai ir tarsi iš niekur. Man ėmė trūkti oro, kūną tarsi suparalyžiavo. Atsidūriau ligoninės priimamajame. Atlikti tyrimai rodė, kad nemirštu ir nesergu jokia sunkia liga. Šis įvykis išmušė mane iš vėžių. Supratau, kad gazą spaudžiu per stipriai – man reikėjo sulėtinti gyvenimo tempą, pakoreguoti kasdienius įpročius, atrasti daugiau laiko poilsiui.
Nors priepuolis daugiau niekada nebepasikartojo, nemaloni patirtis manęs nepaleido. Daug metų domėjausi panikos priepuolių priežastimis, tradiciniais ir alternatyviais gydymo būdais, priepuolių prevencija. Subrandinusi knygos idėją, ėmiausi paieškų – žmonių, kurie sutiktų pasidalinti savo asmeninėmis patirtimis, ir specialistų, dirbančių su nerimą patiriančiais pacientais.
Pirmoje knygos dalyje rasite keturias atviras istorijas. Jas komentuoja patyrusi psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė. Ji paaiškina priežastis, kodėl paviršiniai panikos ir nerimo jausmai išduoda žmogaus baimę ir norą kontroliuoti neįsisąmonintus jausmus bei būsenas.
Psichologė-psichoterapeutė Aušra Šapranauskienė dalijasi patarimais, kaip padėti sergančiam artimajam, taip pat supažindina su psichoterapinio gydymo užkulisiais.
Kitose knygos dalyse pakalbinau aštuonis psichikos sveikatos priežiūros ir natūralios gyvensenos specialistus, uždaviau jiems 90 klausimų. Knygą skiriu visiems, kurie rūpinasi savo ir artimųjų emocine sveikata.
– Ar tai dažna problema mūsų visuomenėje? Kodėl?
– Panikos priepuoliai ir kiti nerimo sutrikimai šiais laikais yra gana dažna problema, nė vienas nesame nuo to apsaugotas. Nerimo sutrikimų daugėja, nes šiandien žmonės labai skuba gyventi, visi tarsi nuolat kažkur bėga. Be to, mūsų psichika kasdien patiria vis didesnius krūvius.
Nepaleidžiame iš rankų išmaniųjų prietaisų, esame pasiekiami kone 24 valandas per parą, turime dvigubus gyvenimus – realųjį ir fasadinį socialiniuose tinkluose. Nerimas, jį lydintys panikos priepuoliai – ilgalaikio streso, skubančio pasaulio palydovas. Žmonės suserga, nes psichologiškai išsenka, jų kūnas nebesusitvarko su nuolatine psichine įtampa.
„Informacine prasme dabar mes visi gyvename kaip fronte, kur nuolat kažkas vyksta, sproginėja, o tu visą laiką jauti stresą“, – pastebi kalbintas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.
– Kokius žmones kamuoja nerimas ir panikos priepuoliai?
– Psichoterapiniu požiūriu panikos priepuolis kyla žmonėms, slopinantiems agresyvius jausmus, taip pat žmonėms, kurie linkę viską kontroliuoti. Pasak mano kalbintų psichikos sveikatos priežiūros specialistų, dažnai panikos priepuoliai išsivysto žmonėms, kuriems būdingas vidinis susirūpinimas, kitų neigiamos nuomonės baimė, drovumas, nesavarankiškumas. Taip pat žmonėms, priklausomiems nuo kitų, išgyvenusiems ilgalaikį atsiskyrimo nerimą.
Staiga užklupęs panikos priepuolis išgąsdina nerimo kamuojamą žmogų, jam gali atrodyti, kad tuoj išprotės. Tačiau panikos priepuolių metu niekas nemiršta ir neišprotėja. Specialistai pabrėžia, kad yra priešingai – priepuolius patiriantys žmonės gyvenime dažnai geba susivaldyti, yra stiprūs, atsakingi, įpratę pakelti didžiulius krūvius.
Dažnai panikos priepuoliai išsivysto žmonėms, kuriems būdingas vidinis susirūpinimas, kitų neigiamos nuomonės baimė, drovumas, nesavarankiškumas.
Nerimo sutrikimų užuomazgos gali slypėti šeimoje. Knygoje kalbinta psichiatrė Aušra Stankūnienė pastebi, kad panikos priepuolius patiriantys asmenys savo tėvus prisimena kaip stokojančius jausmų, linkusius kritikuoti, valdingus, o kartais pernelyg globojančius asmenis.
„Dažnai mano pacientai pasakoja nuo vaikystės nuolat girdėję tėvų pastabas ir kritiką: „Gavai devynetą? Blogai!“; „Nelaimėjai pirmos vietos varžybose? Tu niekam tikęs!“; „Nori studijuoti menus ar humanitarinius mokslus? Tik nevykėliai renkasi tokią specialybę. Iš ko duoną valgysi?“ ir pan.
O kartais tėvai, patys nesugebantys atsikratyti savo nerimo, kontroliuoja net suaugusį vaiką, pavyzdžiui, palydi į darbo pokalbius, nuveda pas gydytojus. Ir gyvenimo draugą norėtų jam išrinkti, nes esą turi daugiau patirties, viską geriau žino. Kartais net sunku suprasti, kaip vaikai gali išgyventi, kai susiklosto tokia situacija“, – knygoje pasakoja psichiatrė A.Stankūnienė.
– Kokie ryškiausi liguisto nerimo simptomai?
– Panika, nesaugumo, grėsmės jausmas, įvairios fobijos (aukščio, vorų, kraujo, adatų, odontologų, skrydžio lėktuvu, griaustinio, tamsos ir kt.), perdėtas susirūpinimas savo sveikata.
Nerimo sutrikimus dažnai lydi įvairūs fiziniai negalavimai: padažnėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas, krūtinės skausmas, dusulys, galvos svaigimas, karščio / šalčio bangos, virškinamojo trakto sutrikimai, kąsnio (ar gumulo) jausmas gale gerklės, veido raudonis, akies voko trūkčiojimas ir kt. Taip pat psichologiniai simptomai: minčių pagreitėjimas ar sulėtėjimas, nemiga, ryškūs sapnai, išsiblaškymas.
– Kaip nerimas ir panikos priepuoliai gali paveikti žmogaus gyvenimą?
– Visų pirma, reikėtų skirti sveiką nerimą nuo liguisto. Normalu nerimauti, kai laukia egzaminas, pokalbis dėl darbo, pasimatymas ar vestuvių šventė. O gal žmogus neseniai patyrė artimo žmogaus netektį ar laukia operacijos. Jo nerimas yra normali reakcija į patirtą stresą.
Liguistu nerimas laikomas, kai žmogų ilgiau nei kelis mėnesius vargina įtampa ir įkyrios mintys, išsigalvotos situacijos, perdėta ateities baimė ar tariama grėsmė. Dažniausiai pavojus kyla tik mūsų mintyse. Pavyzdžiui, beveik 80 proc. oro linijų keleivių jaučia baimę prieš skrydį, nors tikimybė patekti į lėktuvo katastrofą 2017 metais buvo… 1 iš 127,5 milijonų.
Nerimo sutrikimus dažnai lydi įvairūs fiziniai negalavimai: padažnėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas, krūtinės skausmas, dusulys, karščio / šalčio bangos, virškinamojo trakto sutrikimai ir kt.
Nerimas atima gyvenimo džiaugsmą, trukdo mėgautis šia diena. Neramių, įkyrių minčių kamuojami žmonės dažnai susiduria su nemiga. Paprastai jie sunkiai užmiega. Jei nepavyksta greitai užmigti, nerimas stiprėja dar labiau. O neišsimiegoję būna dar mažiau atsparūs stresinėms situacijoms.
Dėl baimės būti uždarose patalpose, važiuoti automobiliu ar skristi lėktuvu žmogus gali pradėti bijoti eiti iš namų. Negydomas nerimas įkalina žmogų tarp keturių sienų, izoliuoja nuo visuomenės.
Kamuojamas nerimo, nemigos, žmogus neskuba kreiptis į gydytoją, dažnai pasikliauja pažįstamų patarimais ar ieško jų visagaliame internete. Tačiau pagerėjimo nesulaukia. Bet kuriai ligai įsisenėjus, ją gydyti yra kur kas sunkiau.
Kadangi nemaža dalis žmonių gėdijasi eiti pas psichiatrą, stiprus ir daug metų trunkantis nerimas pradeda nepalankiai veikti vegetacinę nervų ir endokrininę sistemas, galiausiai – išsekina psichiką.
– Kaip nerimas paveikia sergančiojo artimuosius?
– Nerimas labai apsunkina visos šeimos gyvenimą. Kenčia ne tik sergantis asmuo, kenčia ir jo artimieji. Antroje knygos „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“ dalyje pateikiama atvira ir nuoširdi istorija moters, kuri daug metų gyvena su mylimu stiprų nerimą ir daugybę fobijų kasdien išgyvenančiu vyru.
„Iki šiol vienas iš sudėtingiausių dalykų yra atsakinėti į aplinkinių klausimus, o kurgi mano antroji pusė, kodėl nenorėjo dalyvauti, kodėl mudu nekeliaujame kartu, kodėl nėra vestuvių, vaikų. <...> Vyro nerimas ir mane įtraukė į savotišką slėpynių žaidimą“, – skausmingai atvirai pasakoja ji.
– Kokia pagrindinė rekomendacija sergančiojo artimiesiems?
– Psichologė-psichoterapeutė A.Šapranauskienė pataria nesiimti gelbėtojo vaidmens: „Labai svarbu išlaikyti reikiamą pusiausvyrą: užjausti ligonį, nekritikuoti jo, nemenkinti, stengtis palaikyti sunkiais momentais, bet neprisiimti visos atsakomybės už jo sveikimą. Neužmirškite – jūs nesate gydytojas, jūs – artimasis. Mes galime labai norėti padėti kitam, bet kad bent kas nors keistųsi, kitas žmogus irgi turi to norėti.“
Kai žmogus serga, bet nesigydo, jo artimajam specialistė siūlytų vienam nueiti pasikonsultuoti su specialistu. Išsamiai viską papasakoti, pasitarti su gydytoju, kokia pagalba būtų tinkama ir prieinama. Ir gauti konkrečių patarimų, kaip įkalbėti ligonį ateiti pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu.
– Kaip mūsų visuomenėje žiūrima į žmones, kuriuos kamuoja nerimo priepuoliai?
– Pasak gydytojo psichiatro M.Marcinkevičiaus, depresiją lietuviai tik dabar pradeda suprasti kaip psichikos sutrikimą, o visų kitų sutrikimų (įvairių nuotaikos ar nerimo sutrikimų, panikos priepuolių, fobijų, anoreksijos) nelaiko ligomis.
Psichiatro manymu, mūsų šalyje nuo sovietinių laikų išlikusi baimė – jei lankaisi pas psichiatrą, visi keliai tau bus užkirsti. „Tačiau dauguma nuogąstavimų yra visiškai nepagrįsti. Dažniausios diagnozės (lengva depresija, nerimo sutrikimas) vėliau neturi jokios įtakos norint įsidarbinti ar tvarkant kitus formalius reikalus“, – klaidingą įsitikinimą paneigia knygoje kalbinamas specialistas.
– Kas gali padėti įveikti nerimą, panikos priepuolius?
– Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti atsiradusio nerimo priežastis. Pasak psichoterapeutės A.Kirvaitienės, kartu su profesionalu analizuojant, kalbant, ieškant išeities, mokantis žodžiais perteikti savo jausmus, vyksta įsisąmoninimo ir savęs pažinimo procesas, dėl to ligos simptomai išnyksta.
Neužmirškite – jūs nesate gydytojas, jūs – artimasis.
Vienu paprasčiausių būdų, kuris padės, kai jaučiate artėjant panikos priepuolį, knygoje dalijasi ilgametis Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas, manualinės terapijos specialistas Dalius Barkauskas: „Giliai kvėpuokite į polietileninį maišelį pridengę juo nosį ir burną. Kai žmogus žino, ką daryti, nebelieka pagrindo nerimauti, ir priepuolis atsitraukia. Taip kvėpuojant didinamas anglies dvideginio kiekis kraujyje. Kai kiekis pakankamas, keičiasi kraujo plazmos sudėtis, šarmų ir rūgščių pusiausvyra – nerimas slopsta.“
Jogos ir meditacijos mokytojo Gintauto Kaminsko manymu, nerimas ir panikos priepuoliai yra vidinės būsenos, kad esi nelaimingas, pasekmė. „Leiskite sau būti bent šiek tiek netobuli. Psichinė sveikata labai priklauso nuo to, kaip žiūrime į pasaulį, kaip jį priimame, kas mums jame svarbiausia“, – pataria jis.
– Kaip pailsinti mūsų psichiką?
– Kalbinti specialistai pataria skirti pakankamai dėmesio atstatyti darbo ir poilsio balansą, dažniau pakeisti veiklą. Pavyzdžiui, jei dirbate biure, gaunate daug informacijos, mažai judate – ilsėdamiesi daug judėkite, neapkraukite smegenų pertekline informacija.
Gydytojas psichiatras M.Marcinkevičius atkreipia dėmesį į šiuolaikinio žmogaus įpročius: „Jei grįžę iš darbo įsijungiate feisbuką ir įsivaizduojate, kad ilsitės, deja, turiu jus nuliūdinti – stresą sukelia ir teigiama informacija, teigiami dirgikliai. Smegenys ir vėl apkraunamos, nes perskaitęs dar turi pagalvoti, perdirbti gautą informaciją.“
– Kokia pagrindinė šios knygos žinutė?
– Nors nerimo sutrikimų, kuriuos lydi labai nemalonūs kūniški potyriai, daugėja, specialistų akimis, tai yra palyginti nesunkūs negalavimai. Tinkamai gydantis, išsprendus priepuolį išprovokavusią problemą, panikos atakos gali niekada nepasikartoti.
Jei dėl stipraus nerimo kenčia jūsų gyvenimo kokybė, labai svarbu neužsiimti savigyda ar tikėtis, kad problema išsispręs savaime – reikėtų kuo skubiau ieškoti profesionalios pagalbos, o pasveikus vėl džiaugtis visaverčiu gyvenimu.
