Kodėl reikia atsisakyti angliavandenių
Portalas psychologies.ru paskelbė keletą įdomiausių ištraukų iš šios knygos. Pavyzdžiui, remdamasis naujausiais tyrimais, D.Perlmutteris tikina, kad pagrindinis mūsų smegenų priešas – angliavandeniai, kuriuose yra daug gliuteno. Tai įvairūs kepiniai, makaronai ir kruopos.
Angliavandeniai, pasak mediko, pažeidžia galvos smegenų kraujagysles, silpnina atmintį, neleidžia organizmui sudeginti nereikalingų riebalų ir pirma laiko mus sendina. Knygoje autorius pateikia ilgą susirgimų, dėl kurių kalti angliavandeniai ir gliutenas, sąrašą, kurį pradeda Alzheimerio liga ir kitos silpnaprotystės formos.
D.Perlmutterio teigimu, per dieną mums užtenka 50–80 g angliavandenių, t.y. vienos porcijos. Tai prilygsta vienam obuoliui arba porcijai ryžių. O štai be riebalų mes negalime gyventi.
Be riebalų neišgyventume?
Taip pat medikas paneigia mitą, kad mūsų smegenys maitinasi gliukoze. Jo teigimu, jos lygiai taip pat puikiai gali maitintis riebalais, kurie netgi laikomi superdegalais smegenims.
Riebalai gerina plaučių veiklą, maitina širdies raumens ląsteles ir būtini kaulams, kad pastarieji įsisavintų kalcį. Kepenys riebalus naudoja apsaugai nuo alkoholio toksinų ir šalutinio vaistų poveikio. Dėl riebalų, gautų iš sviesto ir kokosų aliejaus, leukocitai atpažįsta ir naikina mikrobus, kovoja su pūliniais.
Kuo didesnis pilvas, tuo prastesnė atmintis
O kaip dėl cholesterolio? „Keturiolikoje šalių vykdytas tyrimas, kurio metu ištirta 22 tūkst. mirusių žmonių kūnų, parodė, kad cholesterolio plokštelių paplitimas nepriklauso nei nuo mitybos, nei nuo šalies, kurioje žmogus gyveno.
Panaši kraujagyslių būklė buvo tiek tų žmonių, gyvenusių šalyje, kurioje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra aukštas, tiek kilusių iš šalių, kuriose šis rodiklis žemas. Vadinasi, cholesterolio plokštelių formavimasis susijęs su senėjimu“, – įsitikinęs medikas.
Pasak jo, jeigu norime turėti gerą atmintį ir aštrų protą, būtina riboti maisto kiekį. Kuo žmogus apkūnesnis, tuo prasčiau su jo atmintimi ir mąstymu. Ir atvirkščiai, valgant saikingai (2000 kilokalorijų per dieną moterims ir 2550 vyrams) ilgėja gyvenimas, stiprėja atmintis ir intelektas. Tokį patį poveikį turi ir fizinė veikla, ypač aerobinė.
Beje, ši knyga sulaukė labai daug pasekėjų – paprastų skaitytojų, bet daugelis medikų ją vertina skeptiškai. Pirmiausia jie kritikuoja labai siaurą autoriaus požiūrį: esą jis pateikia mokslinių tyrimų duomenis, kurie patvirtina jo teoriją, bet nutyli apie tuos, kurių rezultatai priešingi.
Jeigu norime turėti gerą atmintį ir aštrų protą, būtina riboti maisto kiekį. Kuo žmogus apkūnesnis, tuo prasčiau su jo atmintimi ir mąstymu.
Medikų bendruomenė pripažįsta, kad gliutenas kai kuriems žmonėms sukelia alergiją, tačiau tai nereiškia, pasak jų, kad jį reikia apšaukti nuodu. Riešutai taip pat kai kuriems žmonėms sukelia alergiją, tačiau nuodu nevadinami. Egzistuoja bendras sutarimas, kad sveika mityba – ir smegenims, ir figūrai – vis dėlto apima viso grūdo kruopas ir penkias porcijas daržovių bei vaisių per dieną.
Riebalus mitybos specialistai taip pat siūlo riboti, kadangi blogojo cholesterolio perteklius maiste kenkia kraujagyslėms. Tokia vyraujanti nuostata pasaulinėje medikų bendruomenėje, ir kol kas specialistai nemato priežasties, kad reikėtų šias rekomendacijas peržiūrėti. Taigi akivaizdu, kad knygos autorius eina prieš srovę, ir tik laikas parodys, kas teisus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ką reikėtų žinoti apie gerąjį ir blogąjį cholesterolį? Gydytojos kardiologės komentaras
Dar keletas faktų apie maistą ir smegenis
Kviečiai kelia gliukozės lygį kraujyje labiau nei cukrus, t.y. valgant viso grūdo duoną gliukozės lygis pakyla daugiau nei suvalgius snickerį.
Šiuolaikinės technologijos leido išvesti grūdų rūšis, kuriose gliuteno 40 kartų daugiau nei prieš kelis dešimtmečius auginamuose grūduose.
Genus, atsakingus už antioksidantų gamybą organizme, aktyvuoja brokoliai, ciberžolė, žuvų taukai, alyvų, linų, graikinių riešutų aliejai ir... 2–3 gurkšniai kavos.
Jei visą savaitę miegate per mažai valandų, tai pakeičia 711 genų veiklą, tarp jų – atsakingų už stresą, uždegimus, imunitetą ir metabolizmą.
Geriau nustoti vartoti angliavandenius iki vienos porcijos per dieną staigiai, negu tai daryti palaipsniui. Išmeskite iš mitybos raciono visus gliuteno šaltinius (atkreipkite dėmesį į ledus, pirktinius padažus, majonezą, mėsos pusgaminius, lydytą sūrį ir netgi šampūną bei kosmetiką).
Kvietinius arba ruginius miltus galima pakeisti grikiniais, kokosiniais, migdoliniais arba linų sėmenų.
Jeigu jums pasirodys, kad smarkiai nukrypote nuo teisingo kelio, „perkraukite“ save – padarykite iškrovos dieną, o po jos vėl sumažinkite angliavandenių kiekį iki 40–60 g per dieną.
