Gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit teigimu, lietuviai vartoja per daug sočiųjų riebalų ir per mažai daržovių, vaisių, kuriuose yra vitaminų.
„Žmonėms, besibaiminantiems širdies ir kraujagyslių ligų, nevertėtų atsisakyti mėsos, – teigia R. Petereit. – Raudonoji mėsa nėra tokia vertinga kaip paukštiena, kurioje gausu kokybiškų baltymų, B grupės vitaminų ir kai kurių mineralų, taip pat, joje itin mažas sočiųjų riebalų kiekis. Žinoma, valgant vištieną, prieš ją gaminant, reikėtų pašalinti odelę ir matomus riebaliukus.
Taip pat verta atminti, kad riebaluose kepta, džiūvėsėliuose apvoliota ir gruzdinta mėsa su sveika mityba neturi nieko bendro – paukštieną geriausia virti, troškinti garuose ar kepti ant laužo.“
Vištienoje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje, miokardo infarkto ir išeminės širdies ligos bei insulto riziką. Norintiems pagerinti širdies ir kraujagyslių veiklą, patariama rinktis vištienos krūtinėlę, kurioje beveik nėra riebalų, o baltymų aptinkama daugiau nei kitose paukščio dalyse. Nors esant galimybėms geriau rinktis šviežią mėsą, dietologė teigia, kad naudingieji baltymai niekur nedings ir iš šaldytos mėsos.
Taip pat skaitykite: Kodėl vaikams nepatariama gerti kisieliaus, vynuogių ir apelsinų sulčių?
Gydytojos teigimu, gerinant širdies veiklą, svarbiausia suvartoti reikiamą baltymų kiekį – 15 proc. visų dienos kalorijų. Kalbant apie paukštieną, vyrui per dieną patartina suvalgyti apie 120–150 g, moteriai – 90–100 g, o vaikui – 70–80 g mėsos. Per savaitę patartina mėsą valgyti 3-4 kartus. Nors paukštiena širdies veiklai naudinga, ji neturėtų tapti pagrindiniu ir vieninteliu produktu mityboje – į racioną reikėtų įtraukti ir kitų organizmui naudingų maisto produktų iš visų grupių.
Širdžiai naudinga ir labai svarbu vartoti angliavandenius, ypač neskaldytų grūdų duoną ir košes, pupeles bei ankštines daržoves, taip pat – per dieną ne mažiau 400 g šviežių daržovių ir vaisių. Dietologė atkreipia dėmesį, kad besirūpinantiems sveika mityba ir širdies būkle, reikėtų nepamiršti ir žuvies, ypač omega-3 turinčios lašišos, silkės, skumbrės ar tuno, linų sėmenų aliejaus bei riešutų.
Taip pat skaitykite: Avinžirniai: kodėl juos būtina įtraukti į valgiaraštį?
Vištienoje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje, miokardo infarkto ir išeminės širdies ligos bei insulto riziką.
R. Petereit atkreipia dėmesį, kad lietuviai linkę suvartoti per didelį kiekį druskos – vos 5 g leistiną dienos normą žmonės neretai viršija 2–3 kartus ar net daugiau.
Natris skatina skysčių susilaikymą, gali padidinti kraujo spaudimą bei neabejotinai prisideda prie širdies ligų rizikos padidėjimo, tad suvartojamą druskos kiekį reikėtų smarkiai sumažinti.
Vietoje jos patiekalų skonį pagardinti galima kitais natūraliais prieskoniais ar namų gamybos padažais, taip pat – vengti papildomai sūdyti jau pagamintą maistą, prieš tai jo net neparagavus.
Reikėtų rečiau ir mažesniais kiekiais vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos (rūkytus, sūdytus, konservuotus), o išsirinkus produktą, pasižiūrėti jo sudėtį, nurodytą ant pakuotės ir įvertinti druskos kiekį.
Taip pat skaitykite: Norite vartoti mažiau druskos? Šie patarimai jums tikrai padės
Laiku pastebėjus neigiamus pokyčius širdies ar kraujotakos veikloje, galima išvengti ligų bei sumažinti infarkto riziką, tad visiems, net ir šiuo metu nesiskundžiantiems skausmais ar padidėjusiu svoriu (pilvinis nutukimas glaudžiai siejamas su intraabdominaliniu – pilviniu – riebalų, blogojo cholesterolio padidėjimu, hipertenzija), kuris yra viena iš pagrindinių ūminio miokardo infarktų priežasčių), patartina profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją ir atlikti profilaktinius kraujo tyrimus.
Kylant abejonių dėl mitybos, galima pasikonsultuoti su gydytoju dietologu, kuris padės sureguliuoti maisto kiekį bei parinkti tinkamus maisto produktus.
