Kas penktas vizitas pas gydytoją – dėl sąnarių skausmo
Skausmas ir uždegimas pasireiškia daugelio ligų metu, ypač sergant judamojo aparato ligomis. Tai aktuali problema, nes pagal paplitimą pasaulyje šios ligos užima trečiąją vietą, t.y. apie 24 proc. viso pasaulio gyventojų kenčia dėl pažeistos griaučių, sąnarių ir raumenų sistemų. Mūsų šalyje, Lietuvos higienos instituto duomenimis (2013 m.), jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos ligos nustatomos beveik kas penktam suaugusiajam (18,4 proc.) ir kas dešimtam (10,8 proc.) vaikui iki 17 metų. Kas penktas vizitas pas gydytoją yra dėl sąnarių skausmo.
Skausmingi, sutinę, braškantys ir traškantys, o rytais sustingę sąnariai smarkiai apriboja galimybes, sutrikdo kasdieninę veiklą. Sąnarius gelia, maudžia, jie reaguoja į orų permainas. Stiprūs skausmo priepuoliai gali praeiti pasikeitus orams, o gali ir varginti nuolat. Ligai užsitęsus, sąnariai deformuojasi. Visos sąnarių ligos pažeidžia sąnario kremzlę, ji ima irti, nykti.
Itin varginančias sąnarių ligas (artritus) galima suskirstyti į uždegimines (infekcinis ar reumatoidinis artritas, podagra) ir degeneracines (artrozė, trauminis artritas). Uždegiminiai artritai susiję su jungiamojo audinio, gaubiančio sąnarį iš vidaus, uždegimu. Degeneracinių artritų priežastis – sąnario kremzlės pažeidimas. Beje, sąnarių skausmą gali sukelti ir traumos ar mikrotraumos, infekcinės ar virusinės ligos. Todėl savigyda gali būti pavojinga. Svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų laiku nustatyta sąnarių skausmo priežastis, suteikta kvalifikuota pagalba.
Trauma ir uždegimas – tarsi broliai dvyniai
Judėjimą ir įprastinę kasdieninę veiklą gali smarkiai apriboti traumos. Higienos instituto duomenimis (2013 m.), apie 50 proc. visų traumų patiriama nukritus. Sąnario trakštelėjimas, stiprus skausmas... ir medikai diagnozuoja kelio kryžminio raiščio plyšimą. Lygioje vietoje pakrypsta koja – čiurnos patempimas. Nuo traumų nesame apsaugoti, o jas patyrę norime pasveikti kuo greičiau. Skausmas ir uždegimas lydi bet kokią, net ir nesunkią traumą. Traumuota vieta sutinsta, audiniai paburksta, žmogus jaučia karštį sužeidimo vietoje. Jeigu pažeidžiamas audinių vientisumas, atsiranda kraujosruvų. Pagal traumos sunkumą uždegimas gali būti stipresnis ar silpnesnis.
„Sportininkai priskiriami didesnės rizikos grupei: jie traumas patiria dažniau, o sužalojimai būna sunkesni. Profesionalus sportas – jau liga. Be to, nemažai sportininkų, buvusių krepšininkų, baigę sportinę karjerą, kenčia dėl anksčiau patirtų traumų liekamųjų reiškinių – sąnarių kremzlės pažeidimų, kitų ligų“, – pažymi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas. Dažniausios traumos, anot jo, kryžminio raiščio, menisko ar čiurnos raiščio plyšimai, peties ir raktikaulio lūžiai, panirimai, aukštaūgius sportininkus daugiau kamuoja nugaros traumos, lėtinės išvaržos ir pan. „Profesionalių sportininkų traumos visada yra sunkesnės, nes krūviai, tenkantys sąnariams, audiniams, didesni. Be to, paprastas žmogus, jeigu jam skauda, pvz., sąnarį, dažniausiai stengiasi jį tausoti, apriboja veiklą. Sportininkai – ne: jie kenčia, slopina skausmą vaistais, todėl audinių, sąnarių ir kitų sužeistų vietų žalojimas tęsiasi“, – pažymi V. Trumpickas.
Tačiau, anot Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojo, gydymo tikslai, ar traumą patyrė profesionalus sportininkas, ar visiškai nesportuojantis pilietis, yra tie patys – kuo greičiau grąžinti žmogui buvusį fizinio aktyvumo lygį. „Tiesa, gydymo taktika gydant profesionalius sportininkus yra visiškai kitokia, nes jiems itin aktualu iki minimumo sutrumpinti sirgimo laiką Todėl jų gydymas ir reabilitacija yra agresyvesni. Žmogui, kuris iš sporto neuždirba pinigų, gydymo taktika skirsis ir dėl to, kad jo raumenys silpnesni, kraujotaka lėtesnė, dėl to lėtesni ir gijimo procesai“, – sako medikas.
Gydant traumas siekiama sumažinti uždegimo požymius, t.y. patinimus, kraujosruvas, skausmą, taip pat atkurti pažeistos vietos funkcijas ir kuo greičiau grąžinti žmogų į aktyvų gyvenimą., Gydant traumas neretai tenka atlikti operaciją. Svarbi kompleksinio gydymo dalis, kaip ir gydant sąnarių ligas, yra fermentų terapija, kuri sutrumpina sveikimo laiką, skatina spartesnį ir optimalesnį audinių gijimą, greičiau išnyksta kraujosruvos.
Kodėl uždegimo negalima slopinti?
Uždegimas – vienas svarbiausių organizmo procesų. Jo metu ne tik sunaikinami bakterijos, virusai, bet ir gyja žaizdos. Kadangi būtent uždegimo metu greičiau vyksta gijimas ir sveikimas, uždegimo slopinti negalima. Naujausi duomenys liudija, kad, nuslopinus uždegimą, galima dar labiau pakenkti organizmui (pvz., jei uždegimo procesas vyksta netinkamai, tai gali sukelti net mikroinfarktą, vėžį, diabetą ar Alzheimerio ligą (Der Spiegel, Nr.46/2004).
Sisteminė enzimų (fermentų) terapija pagreitina natūralią uždegimo eigą, tad sveikstama greičiau
Sisteminė fermentų (enzimų) terapija – tai gydymas specialiai sudarytais fermentų deriniais. Fermentai – tai natūralios medžiagos, kurios gali būti augalinės kilmės, kai išgaunamos iš augalų, arba gyvulinės, kai išskiriami iš jaučių ir veršelių kasos. Sisteminių fermentų preparatuose esantys fermentai tokie patys, kokių yra mūsų organizme. Fermentai – tai gamtos chemikai. Jie spartina ir valdo visus organizme vykstančius procesus, greitina uždegimo metu susidarančių medžiagų irimą, todėl uždegimas greičiau išnyksta.
Kaip jau minėta, susirgę, susižeidę, patyrę traumą, po operacijų dažniausiai kenčiame dėl skausmo ir uždegimo. „Sisteminė fermentų terapija atitinka bene visus uždegimui gydyti keliamus reikalavimus: veikti uždegimo priežastį, ne slopinti uždegimą, o leisti organizmui sveikti pačiam, turėti minimalų šalutinį poveikį, o svarbiausia – skatinti sveikti gretai. Kuo greičiau žmogus pradedamas gydyti fermentais, tuo rezultatas būna greitesnis ir efektyvesnis, todėl sistemine enzimų terapija gydosi ir mūsų šalies sportininkai“, – aiškina Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas sporto medikas dr. Dalius Barkauskas.
Fermentų terapija pripažinta pasauliniu mastu
Fermentų naudą savo knygoje „Jaunystės fermentas“ mini ir žymus profesorius, iš Japonijos kilęs išradėjas ir gastroenterologas Hiromi Shinaya. Profesorius teigia, kad nesuvirškinti baltymai yra daugelio ligų priežastis. Todėl jis rekomenduoja vartoti fermentų, nes jie padeda suskaidyti nesuvirškintus baltymus. Knygos autorius fermentus vadina gyvybiškai svarbia mūsų organizmui maisto medžiaga. Kiekvienai organizme vykstančiai cheminei reakcijai jie yra būtini, nes paspartina jas tūkstančius kartų, kitaip jos nevyktų ir žmogus negalėtų egzistuoti.
„Kiekvieno ligonio gydymas individualus ir kompleksinis. Sisteminė fermentų terapija –viena svarbių šio kompleksinio gydymo ir reabilitacijos dalių. Fermentų preparatai pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, t.y. mažina tinimą, skausmą, karščiavimą, kraujosruvas, greitina audinių gijimą“, – pažymi V. Trumpickas.
Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiojo gydytojo sporto mediko dr. Daliaus Barkausko teigimu, fermentų terapija yra saugi ją skiriant didelėmis dozėmis, ilgą laiką. O tai labai aktualu sergant lėtinėmis sąnarių ligomis (artritais), kai gydyti reikia ilgai, nes ilgą laiką vartoti cheminius vaistus gali būti rizikinga.
„Savo praktikoje sisteminių fermentų skiriu labai plačiai. Nemažai žmonių kenčia dėl įvairių ligų ar traumų sukeltų lėtinių sąnarių skausmų, uždegimo. O sisteminiai fermentai yra tas preparatas, kuris, kaip pagalbinis gydymo būdas, tinka esant daugeliui sutrikimų ar ligų. Tai kasdieninis mano skiriamas preparatas“, – pabrėžia D. Barkauskas.
Dar skaitykite: Enzimų terapija - pagalba, apie kurią būtina žinoti sergant vėžiu.
