„Plastikinių langų ir plastikinių durų sveikuose namuose neturėtų būti todėl, kad plastikas dėvisi, trinasi, virsta dulkėmis. Jeigu turime plastiko elementų buityje – langai, durys, plastikinė grindų danga, plastikiniai baldai – vienintelė priemonė kovoti su kenksmingų medžiagų patekimu į organizmą yra kuo dažnesnis namų drėgnu skudurėliu valymas arba siurbimas namų su siurbliais, kurie nepaleidžia smulkių dulkių kamuolio iš kitos pusės“, – laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo A. Kažimikaitienė.
Gydytoja teigė turinti kelis įtarimus, kodėl dulkėse jos namuose galėjo atsirasti degumą mažinančių medžiagų.
„Tai yra kiliminė danga, čiužinys ir minkštieji baldai. Planuojame keisti tiek kiliminę dangą, tiek atsikratyti minkštųjų baldų, kurie yra seni, ir bandysime susirasti čiužinio sudėtį – tam, kad įsitikintume, kad jis nėra kenksmingas. Tikrai darysime namų aplinką sveikesnę, nes du vaikai juose auga“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Išmėž plastiką ir laminatą
Šiame tyrime dalyvavęs biologijos mokytojas Gediminas Čepkauskas sako, kad jis jau senokai domisi sveika aplinka ir į tai atsižvelgė įrengdamas ir remontuodamas namus.
Nėra jokių plastikinių lentelių, didžioje dalyje namų nėra tapetų, nėra kiliminių dangų, tačiau yra laminuotos grindys, – nurodė, kodėl jo namų aplinka nesaugi, mokytojas.
„Nėra jokių plastikinių lentelių, didžioje dalyje namų nėra tapetų, nėra kiliminių dangų, tačiau yra laminuotos grindys. Taip, galėčiau pašalinti laminuotas grindų dangas ir dėti natūralią medieną, kas yra sveikiau, geriau visais aspektais, bet tai lemia kaina. Ilgainiui aš tai tikrai padarysiu“, – sakė G. Čepkauskas.
Jis taip pat sako atkreipiantis dėmesį ir į tai, kokia yra perkamų drabužių sudėtis.
„Neužtenka žinoti, kad jie pagaminti iš medvilnės. Reikia žinoti, kokiais dažais ar kokia medžiaga ta medvilnė buvo apdirbta, apdorota ir suprasti, kad tai tiesiogiai liečiasi su mūsų kūnu ir tiesiogiai patenka į kraują“ – kalbėjo jis.