Truputis istorijos
Medikai jas rekomenduoja ir kaip antidepresantą – 150 g šių uogų greitai neutralizuoja neigiamas emocijas. Nustatyta, kad braškės netgi mažina kūno temperatūrą (jose yra salicilo rūgšties, kurios yra ir aspirine).
Braškės pasaulyje žinomos jau keletą tūkstančių metų, tačiau iš pradžių valgytos tik nedidelės laukinės uogytės, primenančios žemuoges. Senovės Romos laikais braškės pradėtos specialiai auginti ir buvo labai mėgstamos to meto aukštuomenės.
Žlugus imperijai, braškės buvo užmirštos ir vėl prisimintos tik viduramžiais – tuo metu šios uogos dažniau naudotos medicinoje nei kulinarijoje. Tais laikais braškės buvo mažytės ir ne tokios kvapios bei saldžios kaip šiandien. Uogos, kuriomis dabar mėgaujasi visas pasaulis, atsirado maždaug XVIII a., kai iš Pietų Amerikos atgabentos braškės buvo sukryžmintos su netoliese augusiomis Šiaurės Amerikos uogomis.
Naudingos sveikatai
Prasidėjęs braškių sezonas – tikra atgaiva nualintam organizmui. Ar žinote, kad penkiose vidutinio dydžio uogose vitamino C yra tiek, kiek viename apelsine? Tačiau, norint išsaugoti šį vitaminą, braškes reikia suvalgyti per dvi dienas jas nuskynus. Kuo ilgiau laikomos, tuo daugiau naudingų medžiagų netenka.
Pagal antioksidantų kiekį braškės yra ketvirtos po juodųjų serbentų, spanguolių ir aviečių. Tyrimai rodo, kad didelis antioksidantų kiekis braškėse gali padėti neutralizuoti neigiamą laisvųjų radikalų poveikį organizme. Šios uogos yra puikus vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. O pasak JAV mokslininkų, netgi mažina riziką susirgti vėžiu, pristabdo senėjimą.
Braškėse taip pat yra vitaminų B2, B5, B6 , K ir folio rūgšties, kuri gerina atmintį. Šios uogos turi ir daug mineralo cinko, kuris didina lytinį potraukį. Braškėse esantys mikroelementai – geležis, kalis, kalcis, magnis stiprina širdį, kaulus, dantis bei nervų sistemą. Medikai jas rekomenduoja ir kaip antidepresantą – 150 g šių uogų greitai neutralizuoja neigiamas emocijas. Nustatyta, kad braškės netgi mažina kūno temperatūrą (jose yra salicilo rūgšties, kurios yra ir aspirine).
Taip pat skaitykite: Raudoni vaisiai ir daržovės – gerai savijautai ir sveikatai
Dar vienas dalykas, kurį žinant birželį reikėtų pilnomis saujomis mėgautis braškėmis: yra labai įdomių duomenų, kad valgant braškes su cukrumi poveikis glikemijai (cukraus koncentracijai kraujyje) yra daug mažesnis, taigi braškės (tiksliau, jų polifenoliai) padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
Verta žinoti. Kai kuriems žmonėms net viena suvalgyta braškė gali sukelti alerginę reakciją: odos bėrimą, niežulį, tinimą, viduriavimą.
Braškių kokybė tikrinama
Pasak Aurelijos Drumstienės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės, Lietuvos rinkoje parduodamos šviežios braškės atkeliauja iš įvairių Europos Sąjungos šalių, taip pat prekiaujama užaugintomis Lietuvoje.
Specialistė teigia, kad Europos Sąjungos teisės aktai nenumato didžiausio leistino nitratų kiekio braškėms, tačiau šviežios šios uogos tikrinamos dėl pesticidų likučių kiekių, o šaldytos tiriamos dėl noro viruso ir Salmonella bakterijų. Iš 2014 m. ištirtų šviežių braškių 42 mėginių 39 mėginiuose likučių kiekiai neviršijo nustatytų didžiausių leistinų kiekių, o 3 mėginiuose pesticidų likučių nerasta.
Taip pat skaitykite: Eurostat išvados: rytų ir šiaurės europiečiai beveik nevalgo daržovių
Kaip išsirinkti ir vartoti
Kai kurie žmonės braškes renkasi pagal dydį, nes mano, kad didžiosios – augintos nenatūraliai, jose gausu nitratų, o vidutinės ir mažos – sveikesnės. Tačiau tai nėra tiesa.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Aurelija Drumstienė pataria renkantis braškes prekybos centruose ir turguose atidžiai apžiūrėti, ar jos nesugedusios. Dėmelės ant uogų gali liudyti, kad braškės buvo netinkamai laikomos: lietėsi su kitomis uogomis arba pakuotės paviršiumi.
Braškės turi būti tvirtos, taip pat turi matytis jų žiedkočiai. Jie yra savotiški kokybės indikatoriai: jeigu nenudžiūvę, neapvytę, žali, vadinasi, uogos šviežios.
Kai kurie žmonės braškes renkasi pagal dydį, nes mano, kad didžiosios – augintos nenatūraliai, jose gausu nitratų, o vidutinės ir mažos – sveikesnės. Tačiau tai nėra tiesa. Pirmiausia braškės būna įvairių rūšių ir veislių. Tai, kad uogos didelės, visai nereiškia, kad tokių nevertėtų valgyti.
Braškių naudingosios medžiagos labai jautrios terminiam paruošimui, pH pokyčiams, deguonies, saulės šviesos ir mechaniniam poveikiui. Todėl geriausias šių uogų konservavimo būdas yra šaldymas. O vaikams – šviežių braškių trynimas. Verta įsidėmėti, kad geriau išlaiko vitaminą C, jeigu šaldomos nepjaustytos, netrintos braškės.
Gydytojai dietologai sezono metu rekomenduoja braškių valgyti kasdien.
Remtasi J. Bowdenas „150 sveikiausių produktų Žemėje“, www.vmvt.lt, www.dietos.lt