Nepaisant to, tokie žmonės stengiasi atrodyti tobulai, ir kartais tai primena nebe pastangas, bet tikrą ligą. Galų gale, ar tobulybės siekimas išvis yra reikalingas? Kaip rašoma aif.ru, valandų valandos praleistos kirpėjo kėdėje, bandymai užmaskuoti neegzistuojančias raukšles ar spuogus – tai jau ne meilė grožiui, o greičiau psichinis sutrikimas, dar vadinamas dismorfofobija.
Perdėti defektai, kuriuos mato tik patys
Dismorfofobija – tai psichinis sutrikimas, dėl kurio žmogus perdėtai susirūpina kokiu nors įsivaizduojamu arba labai nereikšmingu savo išvaizdos defektu. Pasirodo, toks požiūris dažniausiai kamuoja jaunesnio amžiaus žmones, paauglius ir pan., tačiau yra būdingas tiek vyrams, tiek moterims.
Dabar, kai plastinė chirurgija labai populiari, mes turime nemažai dismorfofobijos pavyzdžių, t. y. žmonių, pernelyg įjunkusių į savęs tobulinimą. Jie keičia nosies formą, putlina lūpas arba darosi begalę kitų plastinių operacijų, kad tik pagaliau taptų tobuli, jų įsivaizdavimu. Tiesa, dažniausiai taip neįvyksta, ir operacijos tampa rutina.
Priežasčių, kodėl žmones pradeda kamuoti šis sutrikimas, – daugybė, ir jos ne tik psichologinės, bet ir fiziologinės, tarkime, dėl sutrikusios neuromediatorių apykaitos. Tyrimai, kuriuos atliko gydytojai, dirbantus su dismorfofobiją kenčiančiais žmonėmis, atskleidė, kad tokiems žmonėms trūksta laimės hormonų – dopamino ir serotonino.
Taip pat į dismorfofobiją linkę tie, kuriems būdingas obsesinis kompulsinis sutrikimas, nerimo priepuoliai. Pastaruoju atveju žmogus gali nerimauti dėl pačių įvairiausių priežasčių, taip pat – perdėtai tai nukreipti į savo išvaizdą.
Itin didelį vaidmenį čia atlieka ir psichologiniai veiksniai. Pavyzdžiui, kitų išsakyti žodžiai, tėvų pastabos apie išvaizdą, seksualinė trauma, stereotipinio grožio pateikimas žiniasklaidoje. Dažniausiai tai, ką mes matome žurnaluose, suvokiame kaip grožį. Tada iš to išsirutulioja išvada, jog gražus žmogus – tai turtingas, laimingas, sėkmę patyręs žmogus.
Ypač dismorfofobijai pasiduoda savimi nepasitikintys žmonės, introvertai, perfekcionistai. Kai kuriems jų tai pradeda rutuliotis neurozės arba psichopatijos priepuolio fone.
TAIP PAT SKAITYKITE: 9 ženklai, kad esate perfekcionistas
Ar galime atpažinti dismorfofobiją?
Iš tikrųjų atpažinti tai kitame žmoguje galite ne taip sunkiai, kadangi visa tai pasireiškia daugeliu požymių. Taigi, visų pirma nuo šio sutrikimo kenčiantis žmogus labai kruopščiai ir dėmesingai prižiūri savo išvaizdą nuo... iki, dažniausiai atsisako fotografuotis, kadangi neva labai blogai atrodo (priežastys gali būti labai įvairios), o štai sutrikimui pažengus, žmogus gali vengti net veidrodžio, kad tik nereikėtų žiūrėti į save.
Nepaisant to, tokie žmonės stengiasi kaip įmanydami maskuoti savo įsivaizduojamos išvaizdos trūkumus – nuo drabužių, galvos apdangalų iki itin ryškaus makiažo. Dažnai jie nepaliaujamai laikosi dietos, renkasi sunkius fizinius krūvius, sunkiai palaiko santykius su aplinkiniais, terorizuoja artimuosius, ar tik jų defektas netapo ryškesnis ir pan.
Ilgainiui sutrikimas vis labiau vystosi ir gali baigtis alkoholizmu, depresija, panikos priepuoliais, juodomis mintimis ir pan., todėl jeigu žmogus pats neatpažįsta simptomų ir nesuvokia, kas ne taip, turėtų padėti artimieji, kol situacija neįgavo pagreičio.
Kas gali padėti?
Rašoma, kad pagalba patiriantiems dismorfofobiją turėtų būti kompleksinė ir ją suteikti turi tik gydytojas specialistas. Dažnai problemai išspręsti reikia ne vieno psichoterapijos seanso, todėl patartina nusiteikti ilgai trunkančiam gydymui. Svarbu paminėti ir tai, jog stebuklingos tabletės nėra – vien tik medikamentai problemos neišspręs.
