Higienos instituto Sveikatos informacijos centras paskelbė, kad ketvirtoje vietoje šalies vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2012 m. nuo jų mirė 1 160 vyrų, t. y. 5,6 proc. visų mirusių vyrų.
Virškinimo sistemos ligos, neįskaitant onkologinių ligų, moterų mirties priežasčių struktūroje buvo trečioje vietoje – nuo jų 2012 m. mirė 905 moterys ir sudarė 4,5 proc. visų mirusių moterų.
Tarp dažniausių mirčių priežasčių pasaulyje virškinimo sistemos ligos užima taip pat gana aukštą poziciją, nors įprasta girdėti tik apie onkologines, širdies ir kraujagyslių ligas arba išorines mirties priežastis – savižudybes ar nelaimingus atsitikimus.
Pavojingiausios – kepenų ligos
VUL Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos skyriaus gastroenterologė Goda Denapienė pasidalijo mintimis iš savo darbinės praktikos ir teorinių žinių.
Mirčių nuo virškinimo sistemos ligų dažnos priežastys yra lėtinės kepenų ligos, ypač kepenų cirozė. Pati pavojingiausia jos komplikacija, dėl kurios ligonis greitai gali numirti nukraujuodamas, tai stemplės išsiplėtusių venų kraujavimas. Jis būna labai netikėtas, gausus ir kartais nepavyksta jo sustabdyti.
Sergantis kepenų ciroze ligonis gali mirti ir dėl progresuojančio kepenų funkcijos nepakankamumo. Pastaroji daugeliu atvejų būna alkoholinės kilmės. Virusiniai hepatitai taip pat gali būti kepenų cirozės (ir mirties) priežastis.
Kaip atskleidė medikė, paprastai vien nuo gastroenterologinių ligų, išskyrus kepenų cirozę, nemirštama, tačiau yra riba tarp gastroenterologijos ir chirurgijos, kai įvyksta komplikacija, kraujuojama ir mirštama.
Aspirinas gali sukelti opaligę
Dažnėja opų dėl nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (diklofenako, aspirino ir pan.) vartojimo.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, neretas serga dvylikapirštės žarnos arba skrandžio opalige. Komplikuotos opos (jei prakiūra ar kraujuoja) laiku nesuteikus reikiamos pagalbos gali tapti mirties priežastimi.
Medikė džiaugėsi, kad dabar mirtingumas nuo opaligės yra sumažėjęs, nes liga yra gerai gydoma rūgštingumą mažinančiais medikamentais, laiku naikinama opaligės priežastis – helicobacter pylori bakterija.
Tačiau dažnėja opų dėl nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (diklofenako, aspirino ir pan.) vartojimo. Šie vaistai pasižymi ir skausmą malšinančiu poveikiu, todėl jų sukeltos opos kartais būna besimptomės ir žmogus laiku nesikreipia į gydytoją. Tokiu atveju apie opaligę žmogus sužino tik atsiradus jos komplikacijai.
Taigi žmonės, geriantys nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, turėtų reguliariai tikrinti skrandį.
Lietuvai vakarėjant didėja sergamumas
Anot gastroenterologės, komplikuota tulžies akmenligė taip pat gali būti mirties priežastis.
„Jei akmuo, esantis tulžies pūslėje, užstringa, ir tulžis nenuteka, gali įvykti komplikacija – tulžies pūslės arba jos latakų uždegimas. Tulžies turinys gali išsilieti į pilvo ertmę ir gali susidaryti peritonitas – tai pavojinga situacija. Laiku nesuteikus chirurginės pagalbos ligonis gali mirti“, – pasakojo G.Denapienė.
Jos teigimu, ligonis taip pat gali mirti, jei laiku nesuteikiama pagalba esant trūkusiam apendicitui ar žarnų nepraeinamumui. Sunkus ūmus pankreatitas – kasos uždegimas, kuris dažniausiai būna alkoholinės kilmės – irgi gali tapti mirties priežastimi.
Uždegiminės žarnų ligos, jei jų forma labai sunki ir laiku nepradedamas gydymas, kartais taip pat būna mirtinos. Tai opinis kolitas ir Krono liga.
„Yra ir genetinių priežasčių sirgti šiomis ligomis, tačiau mes matome, kad civilizuotuose kraštuose uždegiminėmis žarnų ligomis sergama dažniau. Skandinavijoje, Šiaurės Amerikoje tai labai dažnos ligos. Kaip ir Lietuvoje, vakarėjant gyvenimo būdui, jos dažnėja“, – savo pastebėjimais pasidalijo gastroenterologė.
Ligų šaltinis – netinkamas gyvenimo būdas
Dažniausiai ligų kaltininkai yra netinkama mityba, alkoholis ir nejudrus gyvenimo būdas.
„Daugeliui iš paminėtų ligų galima būtų rasti priežastį, kuria žmogus pats save pasmerkia. Dažniausiai ligų, ypač virškinimo sistemos, kaltininkai yra netinkama mityba (riebaus maisto vartojimas, persivalgymas, nesveikas maistas, alkoholis) ir nejudrus gyvenimo būdas.
Daugeliu atveju žmogus, tinkamai maitindamasis, galėtų ne tik kad išvengti mirties nuo minėtų ligų, bet ir pačių ligų. Žmonės ligų priežasčių dažniau linkę ieškoti išorėje ir nepamąsto, kad pagrindinė priežastis – jų pačių nesąmoningumas, nesugebėjimas sveikai gyventi ir maitintis“, – pabrėžė G. Denapienė.
Medikė pridūrė, kad žmonės save alina ne tik netinkamu maistu ar alkoholiu, bet ir neadekvačiomis reakcijomis į stresines situacijas. Visa tai neigiamai veikia imuninę sistemą ir imunitetas tampa neatsparus ir išoriniams veiksniams – virusams, infekcijoms.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
G.Denapienė teigė, kad yra vadinamieji aliarmo simptomai, kurie rodo, jog žmogui kažkas labai negerai su virškinimo sistema.
Išmatose aptikus kraujo pėdsakų arba jei visos išmatos yra juodos kaip degutas, reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją, nes tai požymis, kad kraujuoja iš virškinamojo trakto. Taip pat pavojinga, jei žmogus vemia krauju arba, kaip medikė įvardijo, „kavos tirščiais“ – tai apvirškinto kraujo liekanos.
Jei staiga be jokios priežasties žmogui pasidaro labai silpna, jis išbąla, tai gali reikšti, kad skrandyje jau vyksta vidinis kraujavimas.
Akių sklerų pageltimas taip pat nieko gero nežada. Tai gali būti ir akmenligės, ir kasos vėžio simptomas.
Neaiškios kilmės ūmus stiprus pilvo skausmas, nesvarbu, kurioje pilvo dalyje, irgi žmogų turėtų pastūmėti kuo skubiau kreiptis į medikus.
Labai intensyvus viduriavimas, ypač lydimas kraujavimo ir karščiavimo, gali rodyti ūmią ir labai sunkios formos uždegiminę žarnų ligos pradžią.
„Kiti simptomai, tokie kaip pilvo pūtimas, skausmas po abiem šonkaulių lankais, vidurių užkietėjimas, papykinimas – nespecifiniai, nes gali būti ir visiškai nepavojingų funkcinių virškinamojo trakto ligų išraiška, o kartu gali ir rodyti skrandžio ar storosios žarnos vėžį. Todėl geriau iškart kreiptis į medikus, o ne savo simptomus interpretuoti skaitant internetą ar žurnalus“, – patarė VUL Santariškių klinikų medikė.
