Ortodontai sprendžia civilizacijos pasekmes
Didžiausios Baltijos šalyse specializuotos tarptautinės parodos-konferencijos „Baltic Days of Dentistry“, vyksiančios spalio 27–28 d. LITEXPO centre, mokslinės programos vadovė J. Liatukienė sako, kad ortodontas – tai odontologijos specialistas, kuris užsiima sąkandžio gydymu ir dantų tiesinimu.
„Pirmiausia reikia būti odontologu, o paskui specializuotis, kad taptum gydytoju ortodontu“, – paaiškina gydytoja.
Ji pasakoja, kad kiekvienais metais sulaukiama vis daugiau pacientų, kuriems reikia ortodontinio gydymo. J. Liatukienė teigia, kad tai yra dabartinės civilizacijos liga. Ją gali lemti tiek genetika, tiek įpročiai. Pavyzdžiui, išaugęs minkšto maisto vartojimas vietoje kieto labai keičia mūsų veido formą ir žandikaulio plotį.
Kalbėdama apie Lietuvą, gydytoja nurodė, kad lengvesnės ar sunkesnės ortodontinės anomalijos pasireiškia net iki 70 proc. gyventojų. Kitaip sakant, trims iš keturių žmonių.
„Kai kuriais atvejais šias anomalijas reikia gydyti, o kai kurios tėra estetinės problemos, kurių nebūtina spręsti, jei pats žmogus to nenori“, – sako gydytoja J. Liatukienė.
Nors ortodontinis gydymas atliekamas visų amžiaus grupių pacientams, pašnekovė pastebi, kad šiuo metu vis daugiau suaugusiųjų tam ryžtasi, ypač tie, kuriems vaikystėje dėl įvairių priežasčių (finansinių, atstumo ir kt.) tokios paslaugos nebuvo prieinamos.
„Yra ir senjorų, kuriems reikia reabilituoti burnos ertmę prieš protezavimą. Šiuo atveju ortodontai labai padeda“, – pabrėžė gydytoja ortodontė.
Ortodontinis gydymas – ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai
Nors ortodontinio gydymo metodai tapo pažangūs, specialistė tikina, kad geriausia, kai savo dantų ir sąkandžio būkle pasirūpinama nuo pat mažų dienų.
Paklausta, kada vertėtų vaiką nuvesti į pirmą ortodontinę apžiūrą, J. Liatukienė rekomendavo tai daryti tarp 8 ir 10 metų. Ir tokiam pirminiam vizitui net nebūtinas specialistas ortodontas.
„Kadangi ortodontinės anomalijos tarp vaikų Lietuvoje labai paplitusios, o gydytojų ortodontų trūksta, ypač provincijose, į tai reaguodama valstybė tam tikrų lengvų anomalijų gydymą ir profilaktinių ortodontinių aparatų skyrimą delegavo gydytojams odontologams.
Šie gydytojai įprastai kasmet turi apžiūrėti vaiką ir užpildyti medicininę dantų pažymą. Joje jie užrašo, ar vaikas turi ortodontinę anomaliją, ar ne – ir tada pacientą gydo arba siunčia pas kitą specialistą, jeigu anomalija viršija jo kompetenciją“, – paaiškino gydytoja.
Kodėl būtent toks amžius – 8–10 metų? Ekspertė teigia: kuo anksčiau gydytojas pastebės netaisyklingą sąkandį ar panašias problemas, tuo lengvesnis gydymas bus. Ir, kas šeimoms itin svarbu, pigesnis.
„Tam tikros veido dalys vystosi ir formuojasi iki paauglystės, tad vėliau suaugusiam žmogui pakeisti dantų lankų formą ar sąkandį jau įmanoma tik sunkiais chirurginiais metodais. Todėl lengviau neleisti susiformuoti sunkiai anomalijai, o ne ją bandyti išspręsti. Prevencija visada kainuoja mažiau negu ligų gydymas“, – pabrėžė ortodontė.
J. Liatukienė pabrėžia ir kitą svarbų aspektą – vaiko psichologinę savijautą. Gydytoja dažnai išgirsta istorijų, kai vaikas, kuriam sunku kramtyti, kalbėti ar tiesiog šypsotis, sulaukia patyčių mokykloje, dėl to mažėja pasitikėjimas savimi, tampa sunku susirasti draugų – o tai ypač jautri tema sulaukus paauglystės. Tai parodo, kodėl svarbu nenumoti ranka į ortodontines problemas ir padėti vaikui laiku atvykti pas specialistą.
Modernios ir patogios technologijos
Pasak gydytojos, nevertėtų vien laukti kasmečio vizito pas odontologą, kas dažniausiai vyksta prieš rugsėjo 1-ąją. Kreiptis į odontologą ar ortodontą reikia pastebėjus jau pirmuosius požymius, kad vaikas turi sąkandžio problemų. O tie ženklai, anot specialistės, yra gana specifiniai ir lengvai pastebimi.
„Viena pagrindinių patologijų – jeigu vaiko kalba sutrikusi arba jeigu jis chroniškai kvėpuoja pro burną. Tėvai taip pat dažnai pastebi, kad yra atsikišę vaiko priekiniai dantys arba atsiradęs didelis tarpas tarp dantų“, – vardijo gydytoja.
Anot jos, šiuolaikinė ortodontija siūlo įvairiausių ortodontinio gydymo būdų. Pavyzdžiui, jeigu trūksta vietos išdygti visiems dantims, gali būti panaudoti žandikaulio plėtimo aparatai, dantims tiesinti – estetiški breketai arba inovatyvios nematomos dantų tiesinimo kapos.
Nors vyresniajai kartai dantų gydymas galbūt dažnai vis dar siejasi su neigiamomis emocijomis, o baimių turi ne tik vaikai, bet ir tėvai, J. Liatukienė tikina, kad bijoti nėra ko: atlikdami ortodontines procedūras, specialistai neatlieka jokių injekcijų, o vaikas praktiškai nejaučia skausmo.
„Šiuolaikinės technologijos netgi leidžia pagaminti ortodontinį aparatą nesukeliant vaikui nepatogumo, kai jam daromas vadinamasis ortodontinis atspaudas. Anksčiau reikėdavo į burną įkišti specialų šaukštą su skysta koše. Žmonės taip sėdėdavo kankinami nemalonių pojūčių, kol toji masė šaukšte sukietėdavo. Dabar viskas atliekama per atstumą skenuojant burnos ertmę ir perkeliant burnos ertmės atvaizdą į virtualų modelį. Pagal šį modelį trimačiu spausdintuvu yra pagaminamas ortodontinis aparatas“, – apie naujoves pasakojo pašnekovė.
Ji priduria, kad vėliau, įstačius ortodontinį aparatą, vaikas gali jausti tam tikrą veržimą, nepatogumą, todėl tėvai turėtų vaikui pasakyti, kad tai laikina, taip yra dėl to, kad dantys juda norima kryptimi.
„Reikėtų iš anksto pasiruošti, kad galbūt šiek tiek paskaudės, gal teks išgerti vaistų. Bet tik tiek. Žymesnio skausmo nebus, nebent kartkartėmis bus jaučiamas diskomfortas“, – tvirtino gydytoja ortodontė.
Mitų įtaka ir gydymo kaina
Gydytoja ortodontė paneigė ir senesnius mitus, susijusius su ortodontiniu gydymu. Vienas tokių – būtinybė sulaukti, kol išdygs visi dantys, ir tik tada kreiptis dėl ortodontinio gydymo.
„Tai yra absoliučiai klaidinga nuomonė, dėl kurios turime labai daug „pražiūrėtų“ atvejų, nes žmonės labiau pasitikėjo socialiniais tinklais ar kaimynais ir nėjo pas gydytojus. O kai pacientai atvyksta jau gerokai ūgtelėję, tada netgi kartais tenka pašalinti dalį dantų, kad galėtume likusius nutempti į dantų lanką“, – sako J. Liatukienė.
Nerimaujantiems, kad ortodontinis gydymas gali daug kainuoti, gydytoja primena, kad mūsų valstybė kompensuoja vaiko pirminį ortodontinį gydymą, taigi, visi turi teisę nemokamai juo pasinaudoti.
Tiesa, ekspertė pripažįsta, kad Lietuvoje trūksta odontologijos įstaigų, kurios būtų pasirašiusios sutartis su Ligonių kasomis ir teiktų ortodontijos paslaugas, nes tokių specialistų poreikis nuolat auga.
Tais atvejais, kai tėvai nuspręstų nelaukti ir nutartų kreiptis į privačias odontologijos klinikas, teikiančias ortodontinį gydymą, J. Liatukienė sako, kad vidutiniškai tam reikėtų numatyti nuo 1 000 iki 4 000 eurų.
