Tačiau kodėl po verkimo taip stipriai skauda galvą? Nejau nusipelnėte papildomos bausmės? Štai kas aiškinama portale Womenshealthmag.com.
Kas vyksta mano organizme, kai verkiu?
Kai esate liūdnas, kūnas išskiria streso hormonus, tokius kaip kortizolis, sako Lawrence‘as Newmanas, medicinos mokslų daktaras, „NYU Langone Health“ Galvos Skausmo padalinio direktorius.
Streso hormonai suaktyvina neurotransmiterius (jūsų smegenų cheminius pasiuntinius), kurie sukelia fizines reakcijas – tokias, kaip įtampa kaktoje ar net tos ašaros, kurios liejasi jūsų veidu, sako L.Newmanas.
Vienas konkretus transmiteris – acetilcholinas – yra atsakingas už jūsų ašaras. Cheminė medžiaga padeda stimuliuoti ašarų liaukas, išsidėsčiusias po apatiniu antakio kaulo kraštu, praneša Jungtinių Valstijų Nacionalinė medicinos biblioteka.
Kai pradeda bėgti ašaros, pradeda tinti ir šnervės, o tai sinusuose sukelia sankaupas, sako L.Newmanas. Maždaug tuo pat metu jūsų galvos ir kaklo raumenys pradeda įsitempti.
Iš esmės – kai pradedate emociškai jaustis nekaip, jūsų kūnas daro tą patį.
Kodėl verkimas sukelia siaubingą galvos skausmą?
Ryšys tarp verkimo ir galvos skausmo yra labai miglotas – ekspertai nėra 100 procentų įsitikinę, kodėl abu reiškiniai eina koja kojon, tačiau yra teorijų apie tai, kokį skausmą patiriate, sako L.Newmanas.
Dauguma žmonių nuo verkimo patiria įtampos tipo galvos skausmą, sako medicinos mokslų daktaras. Ir nors toks skausmas apima visą galvą, jis nesukelia pykinimo ar jautrumo šviesai (kaip jo piktoji pusseserė migrena).
Svarbu pažymėti, kad verkimas gali aktyvuoti migreną, tačiau tai nereiškia, jog verkimas yra migrenos priežastis.
Toks skausmas ne veltui vadinamas įtampos galvos skausmu: jūsų kūno įtampa greičiausiai ir sukelia nepatogumą. „Kai verkiate, įtempiate kaktą, kaklą ir pakaušį“, – sako L.Newmanas. Ilgai verkiantis asmuo prailgins šių raumenų susitraukimus, o tai sukels ir galvos skausmus.
Ilgos raudos taip pat veikia jūsų sinusus, sako L.Newmanas. Ašarų latakai užtvindo sinusų praėjimus (ir būtent todėl, kai verkiate, pradeda varvėti nosis), sako mokslininkas. Todėl visos tos sankaupos gali sukelti įtampą skruostuose ir kaktoje.
Kai kuriais atvejais raudojimas gali sukelti migreną – ypač tiems, kurie yra į ją linkę, sako L.Newmanas. Taip yra, nes žmonės, kurie yra linkę į migreną, turi labai jautrias smegenis, kurioms nelabai patinka pokyčiai.
„Migreną sukelti gali labai daug įvairių veiksnių, įskaitant stresą – tai viena pagrindinių priežasčių – ir atsipalaidavimą po streso“, – sako L.Newmanas. Kai verkiate, jūsų kūnas yra stresinėje būsenoje, todėl gali kilti intensyvus skausmas kartu su pykinimu, jautrumu šviesai ir garsui (tai kiti migrenos požymiai), papildo vyras.
Pasak L.Newmano, svarbu pažymėti, kad verkimas gali aktyvuoti migreną, tačiau tai nereiškia, jog verkimas yra migrenos priežastis. „Egzistuoja toks mitas, kad migrena tėra jūsų vaizduotės vaisius, ir jei atsipalaiduosit, viskas praeis. Tačiau galite būti ramus ir vis tiek patirti migreną. Pagrindinė to priežastis – genetika.“
Ką galiu padaryti, kad pagerinčiau savijautą?
Tikrai nereikia gulėti lovoje ir visą dieną kentėti skausmus (nebent, žinoma, patys to norite).
Pirmiausia, siūlo L.Newmanas, pasinaudokite šildykle arba ledu – rinkitės tą temperatūrą, kuri jums labiau patinka. Galite padėti šildyklę (arba šaldyklę) ant pakaušio, ant kaklo arba tiesiai ant kaktos. Padėtų ir karštas arba šaltas dušas.
Jei norite iš tiesų pasilepinti, padėtų ir masažas – paprašykite masažisto, kad susitelktų į jūsų galvą ir kaklą, sako L.Newmanas. Jis taip pat pamini, kad tarp rodomojo piršto ir nykščio yra aktyvavimo taškas – tinklelį primenanti dalis tarp dviejų pirštų. Suspauskite tą zoną – taip sumažinsite galvos skausmą.
O jei niekas nepadeda, išgerkite nuskausminamųjų, sako L.Newmanas. Jis pažymi, kad kenčiantieji nuo migrenos turėtų pasikalbėti su savo gydytojais apie tam tikrus vaistus, kurie geriau malšintų jų skausmą, bei apie streso malšinimo technikas, norint išvengti dažnų galvos skausmų.
