Teoriškai – tai laimės, meilės, šeimyninių susitikimų, šilumos ir jaukumo metas, tačiau ne vienam šventinis laikotarpis vis dėlto kelia stresą. Kodėl? Per šventes mes gyvename kitokiu režimu – lėčiau. Taigi, turime laiko pabūti su savimi ir neišvengiamai iškyla klausimai, kuriuos visus metus ignoravome: ar mes patenkinti savo gyvenimu, ar nuveikėme tiek, kiek tikėjomės, pagaliau, ar jaučiamės laimingi?
Taigi, kartais mus apima emocijos ir jausmai, kurie, psichologų nuomone, susiję su praradimais:
- Mes prarandame idealus: („Kas iš to, kad daugybę metų stengiuosi kažko pasiekti, bet vis nesiseka“).
- Mes prarandame partnerius: („Sutikti šventes vienai, kai esi vieniša ar išsiskyrusi su mylimuoju, yra nepakeliamai sunku“).
- Mes prarandame darbą arba papildomą finansų šaltinį: („Norėjosi visus pradžiuginti dovanomis, bet dabar turiu taupyti“).
- Mes prarandame brangius žmones: („Kai prie stalo susirenka artimieji ir draugai, dar labiau jaučiasi, kad to žmogaus, kuris dar prieš metus buvo su mumis, jau nebėra“).
Neretai švenčių palydovėmis tampa vienatvė, kančia, o kartais net depresija. Tamsa, šaltis ir drėgmė taip pat neprisideda prie puikios nuotaikos, kas, kad prekybos centruose nuo ryto iki vakaro sklinda kalėdinės melodijos. Mat šviesos trūkumas mus veikia taip, kad organizmas ima mažiau gaminti serotonino, laimės hormono.
Buvo nustatyta, kad tamsiuoju metų laiku ypač stipriai kenčia net 10 procentų šiaurės šalių gyventojų. Ir tai ne tik niūri nuotaika, bet ir mieguistumas, augantis svoris, didesnis išsiblaškymas, silpumas, apimantis šaltaisiais metų mėnesiais.
Ką daryti, kaip sau padėti?
Negalime turėti įtakos viskam, kas vyksta mūsų gyvenime – ypač dramatiškiems įvykiams, bet galime šį bei tą pakeisti, kad metų pabaiga nebūtų paženklinta liūdesio.
Užuot liūdėjus ir laukus sausio 1-osios (nes tada esą pradėsime gyvenimą iš naujo), jau dabar galima pradėti jį planuoti. Net ne galima, o būtina tai padaryti būtent gruodį! Pradėkite nuo svajonių – ko labiausiai norėtumėte kitąmet?
Reikėtų vengti abstraktybių („suplonėti“ ar „būti geresne“), geriau užsirašykite konkrečius ir pasiekiamus tikslus: „Numesiu 10 kg per pusmetį“, „Išmoksiu pasakyti „ne“, „Visada apie savo poreikius pasakysiu vyrui“, „Kiekvieną savaitę kelias valandas skirsiu hobiui“.
Būtinai pažadėkite sau, kad skirsite daugiau laiko poilsiui ir draugams bei tam, kas jums teikia dvasinio peno ir pakelia nuotaiką.
Be tikslų ir uždavinių, būtinai pažadėkite sau, kad skirsite daugiau laiko poilsiui ir draugams bei tam, kas jums teikia dvasinio peno ir pakelia nuotaiką (teatrui, kinui, parodoms, kūrybinei veiklai).
Psichiatrė Hinda Dubin iš Merilando universiteto Medicinos centro teigia, kad prieš šventes visiems būtina laikytis tam tikrų taisyklių (taip išvengsime tiek prieššventinės, tiek pošventinės depresijos). Taigi, pirmiausia reikėtų pernelyg aukštai neišsikelti kartelės – viską padarysiu viena ir viskas bus tobula: pasiskirstykite pareigomis su artimaisiais. Nors vaikystėje laukiame šventinių stebuklų, pernelyg nesureikšminkime tam tikrų datų – užteks, jei tikėsimės tiesiog gerai praleisti laiką, o ne sutikti pasakų princą (o trokštančioms romantikos siūlome pasižiūrėti vieną kitą kalėdinį filmą).
Be to, geriausiai liūdesį išvaiko rūpinimasis kitais – nepamirškime tikrosios Kalėdų dvasios: padėdami kitiems, ruošdami jiems siurprizus, nustebindami nieko iš mūsų nesitikinčius pažįstamus (o gal net nepažįstamus), padėsime sau – juk duoti daug geriau, nei imti.
